Po to, kai Saulėje kilo kelios galingos žybsnių serijos, į kosmosą išsiveržė keturi stiprūs plazmos srautai, kurie artimiausiomis dienomis atsitrenks į Žemės magnetinį lauką. Mokslininkai prognozuoja, kad geomagnetinė audra Žemėje tęsis kelias dienas.

Keturi Saulės plazmos išsiveržimai juda Žemės link
Nuo spalio 11 iki 13 dienos Saulės dėmių regione AR4246 įvyko kelios M klasės žybsnių serijos. Tai antra pagal galingumą žybsnių kategorija po X klasės – pačių stipriausių Saulės aktyvumo metu. Kartu su šiais žybsniais įvyko ir keturi vainikinės masės išsiveržimai (CME), nukreipti Žemės kryptimi.
Mokslininkų teigimu, spalio 15, 16 ir 17 dienomis mūsų planetą pasieks geomagnetinė audra, o kai kur net vidutinėse platumose galima bus stebėti šiaurės pašvaistes, rašo Space.
Kas yra vainikinės masės išsiveržimas?
Vainikinės masės išsiveržimai – tai milžiniški magnetizuotos plazmos srautai, išsiveržiantys iš Saulės paviršiaus. Jie daro įtaką Žemės magnetosferai ir sukelia geomagnetines audras, kurios skirstomos nuo G1 (silpniausia) iki G5 (stipriausia) lygio.
Kai Saulės dalelės pasiekia Žemės atmosferą ir susiduria su jos dujomis, įvyksta švytėjimas – šiaurės pašvaistė. Tačiau geomagnetinės audros gali turėti ir neigiamą poveikį – trikdyti elektros tinklus, ryšio sistemas ir palydovų darbą žemoje Žemės orbitoje.
Saulės aktyvumas ir pavojai
Praėjusią savaitę Saulės aktyvumas buvo itin aukštas. Ypač aktyvus buvo AR4246 regionas, kuriame kilo kelios galingos žybsnių serijos, lydimos plazmos srautų.
Jei žybsnio spinduliuotė pasiekia Žemę vos per kelias minutes, tai plazmos debesims prireikia kelių dienų, kad pasiektų mūsų planetą – su sąlyga, kad jie išsiveržė Žemės kryptimi.
Keturi srautai – vienu metu link Žemės
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminės orų prognozės centras pranešė, kad link Žemės šiuo metu juda keturi vainikinės masės išsiveržimai, įvykę kartu su M klasės žybsniais prieš kelias dienas.
Pirmasis plazmos srautas Žemės magnetinį lauką turėtų pasiekti spalio 15-osios vakarą, o likusieji – spalio 16 dieną. Prognozuojama G1 lygio geomagnetinė audra, kuri tęsis bent iki spalio 17 dienos, nebent Saulėje vėl įvyktų nauji išsiveržimai.
Galimos pašvaistės net vidutinėse platumose
Manoma, kad šiaurės pašvaistės bus matomos net vidutinėse platumose – šiaurinėje JAV dalyje, šiaurės Europoje jau spalio 15-osios vakarą bei per kitas dvi naktis.
Gali susiformuoti dar stipresnė audra
Kosminių orų specialistė Tamita Skov neatmeta, kad keli plazmos išsiveržimai gali susijungti į vieną galingą srautą ir smogti Žemės magnetiniam laukui dar stipriau – spalio 16 dieną. Tai gali sukelti didesnės galios geomagnetinę audrą.
Šaltinis: Space, NASA, NOAA