Jeigu žiema jums asocijuojasi su pilku dangumi ir ankstyvomis naktimis, 2026-ųjų sausis gali maloniai nustebinti. Šis mėnuo žada būti vienas įspūdingiausių naktinio dangaus stebėtojams – tiek patyrusiems astronomijos entuziastams, tiek tiems, kurie tiesiog kartais pakelia akis į žvaigždes. Virš Lietuvos pasirodys ne tik ryški pilnatis, bet ir Tarptautinė kosminė stotis, vienas gražiausių sausio meteorų lietų bei reta periodinė kometa. Dalis šių reiškinių bus puikiai matomi plika akimi, todėl sausis – idealus metas sulėtinti tempą ir bent trumpam atsigręžti į dangų.
Pirmoji 2026 metų pilnatis – ryški ir artima
Naujieji metai prasidės ne tyliai, o su tikru dangaus akcentu. Pirmoji 2026 metų pilnatis įvyks sausio 3 dieną ir bus paskutinė iš keturių iš eilės stebėtų supermėnulių, kurie tęsėsi nuo 2025 metų spalio. Nors ši pilnatis nebus pati ryškiausia iš visos serijos, ji vis tiek atrodys didesnė ir šviesesnė nei įprastai, nes Mėnulis tuo metu bus arčiau Žemės.
Astronomijos mėgėjams rekomenduojama stebėti pilnatį apie 19 valandą. Tuo metu Mėnulis bus įspūdingai arti Jupiterio, taip pat netoliese spindės Dvynių žvaigždyno žvaigždės – Kastoras ir Poluksas. Toks dangaus „susitikimas“ bus puikus objektas ne tik stebėjimui, bet ir fotografijai. Sausio pilnatis dar vadinama Vilko arba Šaltojo Mėnulio vardu – pavadinimas, atkeliavęs iš senųjų metų laikų, kai sausio naktys buvo siejamos su speigu ir vilkų staugimu.
Mėnulio fazės, kurios padės planuoti stebėjimus
Sausis bus palankus ir tiems, kurie mėgsta tamsesnį dangų. Po pilnaties Mėnulis pamažu trauksis, atverdamas vis daugiau galimybių stebėti silpnesnius objektus. Paskutinis ketvirtis bus sausio 10 dieną, jaunatis – sausio 18-ąją, o pirmasis ketvirtis – sausio 26 dieną.
Ypač dėmesio verta sausio 10 diena, kai paskutinio ketvirčio Mėnulis leis geriau matyti Jupiterį, tuo metu esantį opozicijoje. Tai reiškia, kad planeta bus ryški, didelė ir puikiai matoma visą naktį – net ir be teleskopo.
Tarptautinė kosminė stotis – ryški „žvaigždė“, kuri juda
Vienas įspūdingiausių reginių, nereikalaujančių jokios įrangos, – Tarptautinės kosminės stoties (ISS) praskriejimas. 2026 metų sausį vakariniai ISS praskriejimai virš Lietuvos bus matomi nuo sausio 15 iki 31 dienos. Tai puiki proga savo akimis pamatyti žmogaus sukurtą objektą, judantį kosmose.
Kosminė stotis skrieja maždaug 400 kilometrų aukštyje ir juda apie 28 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Danguje ji pasirodo kaip labai ryškus taškas, dažnai ryškesnis už žvaigždes ar planetas, ir kelias minutes tolygiai juda per dangų. Skirtingai nei lėktuvai, ji nemirksi ir neskleidžia jokio garso.
Norint tiksliai sužinoti, kada ir kur žiūrėti, verta pasitikrinti specialius sekimo puslapius, pavyzdžiui, isstracker.pl, kurie realiu laiku rodo stoties padėtį. Stebėti ISS galima plika akimi, tačiau žiūronai leis įžiūrėti jos formą, o teleskopas – net saulės baterijas ir modulius.
Kvadrantidų meteorų lietus – sausio fejerverkai
Jeigu rugpjūtis garsėja Perseidais, tai sausis turi savo pažibą – Kvadrantidus. Šis meteorų lietus bus matomas iki sausio 12 dienos, o didžiausias aktyvumas prognozuojamas sausio 3–4 naktimis. Deja, šiemet stebėjimą apsunkins ryški pilnatis, kuri apšvies dangų ir „užgesins“ silpnesnius meteorus.
Kvadrantidai savo pavadinimą gavo iš seniai nebeegzistuojančio Kvadranto Muralio žvaigždyno. Šiandien jų spinduliavimo taškas yra netoli Vežėjo, Heraklio ir Slibino žvaigždynų, šalia Didžiųjų Grįžulo Ratų. Nors geriausia žiūrėti į tą dangaus sritį, meteorai gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje. Jei pavyks pamatyti krentančią „žvaigždę“, nepamirškite – tradicija liepia tyliai sugalvoti norą.
Reta viešnia – kometa 24P/Schaumasse
Dar vienas sausio akcentas – periodinė kometa 24P/Schaumasse. Ji aplink Saulę apskrieja maždaug kas 8,2 metų ir 2026-ųjų sausį bus palankioje stebėjimui padėtyje. Arčiausiai Žemės kometa bus sausio 8 dieną, o jos ryškumas turėtų siekti apie 7–8 žvaigždinio ryškio dydį.
Tai reiškia, kad plika akimi jos greičiausiai nepamatysime, tačiau žiūronai ar teleskopas leis atpažinti blankų, pūkuotą objektą danguje. Tokios progos pasitaiko retai, todėl sausis – puikus metas pabandyti „sumedžioti“ kometą.
Kiti sausio dangaus susitikimai
Be pagrindinių reginių, sausis pasiūlys ir daugybę įdomių Mėnulio bei žvaigždžių konjunkcijų. Sausio 6 dieną Mėnulis bus netoli Regulo, sausio 11-ąją – šalia Spikos, o sausio 23 dieną danguje bus galima pamatyti Mėnulį netoli Saturno ir Neptūno. Mėnesio pabaigoje, sausio 31-osios rytą, beveik pilnas Mėnulis vėl priartės prie Jupiterio, suteikdamas dar vieną įspūdingą reginį ankstyviems stebėtojams.
Kodėl verta pakelti akis į dangų?
2026 metų sausis – puikus pavyzdys, kad naktinis dangus net ir žiemą gali būti gyvas, dinamiškas ir kupinas netikėtumų. Nereikia nei brangios įrangos, nei gilių astronomijos žinių – kartais užtenka tik šiltesnio palto ir kelių minučių lauke. Šis mėnuo leis pamatyti ir Mėnulio grožį, ir žmogaus buvimą kosmose, ir primins, kad Visata visada juda, net kai mums atrodo, jog viskas sustingę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
