Sėdėjimas – įprotis, tyliai trumpinantis gyvenimą

Ar daug laiko praleidžiate sėdėdami? Ilgos valandos prie kompiuterio, kelionės automobiliu, vakarai priešais televizorių ar naršymas telefone tapo daugelio kasdienybe. Nors toks gyvenimo būdas gali atrodyti nekaltas, iš tiesų sėdėjimas tyliai griauna mūsų sveikatą ir yra susijęs su daugybe pavojingų ligų.

Sėdimas gyvenimo būdas – šiuolaikinė epidemija

Judėjimo trūkumas šiandien tapo įprasta šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Vis dėlto, moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad sėdimas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir infarktą, 2 tipo diabeto bei medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos veiksnių. Negana to, pasyvus gyvenimo būdas yra susijęs ir su didesne tam tikrų vėžio formų, pavyzdžiui, storosios žarnos, krūties ar endometriumo, išsivystymo tikimybe.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys atskleidžia dar grėsmingesnę statistiką: fizinio aktyvumo stoka yra net ketvirtas svarbiausias mirtingumo rizikos veiksnys visame pasaulyje. Kasmet dėl pasyvaus gyvenimo būdo netenkame apie 3,2 milijono žmonių. Nerimą kelia ir tai, kad net ketvirtadalis pasaulio suaugusiųjų neatitinka rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, o tai rodo globalią šios problemos mastą.

Sėdėjimas ir kūno procesai

Lėtėja medžiagų apykaita, organizmas ima kaupti riebalus.
Mažėja raumenų masė, silpnėja kūno jėga ir ištvermė.
Sutrinka insulino veikla, didėja cukrinio diabeto rizika.
Blogėja kraujotaka, gali kilti venų varikozė, trombozė.
Silpnėja kaulai ir sąnariai, ilgainiui išsivysto osteoporozė, lėtinis skausmas.

Svarbu žinoti, kad net reguliariai sportuojant, sėdėjimo žala per dieną gali būti nevisiškai kompensuota. Ilgos valandos be judesio daro žalą organizmui net ir aktyviems žmonėms.

Kaip sumažinti sėdėjimo žalą?

Nereikia iš karto imtis drastiškų pokyčių – net maži žingsniai gali duoti didelės naudos:

Kas 30–60 minučių atsistokite ir pasivaikščiokite – kad ir trumpai.
Naudokite stovimą stalą arba keiskite darbo poziciją.
Lipkite laiptais vietoj lifto.
Vaikščiokite daugiau – į parduotuvę ar parką eikite pėsčiomis.
Bent 150 minučių per savaitę skirkite vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui – tai gali būti greitas ėjimas, važinėjimas dviračiu ar plaukimas.

Judėjimas – ne tik būdas išlikti geros formos, bet ir būtina sąlyga ilgai, sveikai ir kokybiškai gyventi. Svarbiausia – neignoruoti problemos ir pradėti nuo mažų žingsnių.

Neleiskite sėdėjimo įpročiui tyliai trumpinti jūsų gyvenimo. Įtraukite daugiau judėjimo į kasdienybę – tai investicija, kuri atsiperka sveikata, energija ir ilgaamžiškumu.

Šaltinis: https://www.rbc.ua/