Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna viešai sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžius apie Baltijos valstybes ir Lenkiją, išsakytus interviu Vengrijos žiniasklaidai. Jo teigimu, Merkel pastabos buvo „neteisingos ir įžūlios“, nes jos esą perkelia kaltę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą tiems, kurie nuo pat pradžių bandė įspėti apie Maskvos grėsmes.
Tsahkna priminė, kad nei 2008 metų karas Sakartvele, nei 2014-aisiais įvykusi Krymo aneksija nesulaukė adekvataus Vakarų atsako. „Užuot pasimokę iš šių įvykių, daugelis Vakarų valstybių spaudė vadinamąjį reset mygtuką – vėl ir vėl bandydamos pradėti dialogą su Rusija, tarsi nieko nebūtų įvykę“, – kalbėjo ministras.
Pasak Estijos diplomatijos vadovo, tokie mėginimai „užmerkti akis prieš brutalų Maskvos elgesį“ tik sustiprino Kremliaus įsitikinimą, kad jis gali elgtis be pasekmių. Ir ši klaida, anot jo, šiandien matuojama tūkstančiais gyvybių Ukrainoje.
Merkel interviu sujudino Europą
Angela Merkel, kalbėdama su Vengrijos platforma Partizan, teigė, jog dar 2021 metais, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, siekė inicijuoti Europos Sąjungos ir Vladimiro Putino derybas. Pasak jos, šiai iniciatyvai priešinosi Baltijos šalys ir Lenkija.
Buvusi Vokietijos kanclerė teigė, kad tokio „naujo formato“ idėja kilo dėl Maskvos abejingumo Minsko susitarimui, kuris turėjo būti kompromisinis sprendimas Donbaso konflikte. Vokietijos bulvarinis laikraštis Bild šį interviu interpretavo taip, tarsi Merkel kaltintų Lenkiją ir Baltijos šalis prisidėjus prie karo Ukrainoje pradžios – toks teiginys iškart sukėlė audrą politiniuose sluoksniuose.
Estijos diplomatijos pozicija: „Mes perspėjome, bet mūsų neklausė“
Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie Merkel žodžiai „neteisingi ir nepadorūs“. Margus Tsahkna priminė, kad Baltijos regionas nuo pat pradžių matė Rusijos tikruosius ketinimus ir garsiai perspėjo apie jų pavojų.
„Jau 2007-aisiais, kai Vladimiras Putinas Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo kupinas antisusietiškų sentimentų ir sovietinės nostalgijos, turėjo būti aišku, jog tai – ne paprasta retorika. Tai buvo įspėjimas, kurio niekas Vakarų sostinėse nenorėjo girdėti“, – pabrėžė Estijos ministras.
Jo teigimu, Merkel laikais Vokietija klaidingai įvertino „verslo su Rusija“ kainą. „Linksmai atidarant dujotiekį Nord Stream, buvo padidinta priklausomybė nuo Kremliaus energijos šaltinių – ir tai turėjo pražūtingų pasekmių visai Europai“, – teigė Tsahkna.
Klaidos, kurios sustiprino Kremlių
Estijos diplomatas taip pat paminėjo 2008 metų NATO viršūnių susitikimą Bukarešte, kai Ukrainai ir Sakartvelui nebuvo suteiktas narystės veiksmų planas. „Tai buvo esminė klaida. Tokie sprendimai, kartojami metai iš metų, drąsino Rusiją. Jie suteikė Putinui įsitikinimą, kad Vakarai neatsakys net ir į brutalius veiksmus“, – sakė ministras.
Jo teigimu, visa ši klaidų grandinė galiausiai vedė prie 2022 metų invazijos į Ukrainą. „Rusiją skatino ne tiek jėga, kiek Vakarų silpnumas. Kai nuolat atleidi agresoriui, jis tik dar labiau įsidrąsina“, – reziumavo Tsahkna.
Vokietijos politikos posūkis: ar per vėlu?
Vis dėlto Estijos ministras pripažino, kad Berlynas pastaraisiais metais iš esmės pakeitė požiūrį. Pasak jo, Europos Sąjungoje šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl 19-ojo sankcijų paketo Rusijai. „Tai rodo, kad dabar Vokietija mato, kokia buvo ankstesnių sprendimų kaina“, – sakė jis.
Tsahkna citavo dabartinį Vokietijos krikščionių demokratų lyderį Friedrichą Merzą, kuris šių metų pradžioje pripažino: „Ilgą laiką mes, vokiečiai, nenorėjome klausyti savo Baltijos kaimynų perspėjimų dėl Rusijos imperialistinės politikos. Dabar supratome šią klaidą – ir atgal kelio nėra.“
Taip pat skaitykite
Šis pripažinimas, anot Estijos užsienio reikalų ministro, suteikia vilties, kad Europa pagaliau suvokė, jog saugumas negali būti grindžiamas iliuzijomis ar pragmatiškais sandoriais su agresoriumi.
Merkel žodžių audra – ar tik interpretacijos žaidimas?
Tiesa, Merkel atstovai vėliau pareiškė, kad jos mintys buvo iškraipytos. Pasak buvusios kanclerės biuro atstovės, „jos teiginiai originalo kalba kalba patys už save“ ir nėra nieko naujo, ko Merkel nebūtų sakiusi anksčiau.
Buvusios kanclerės pirmasis viešas interviu po pasitraukimo iš pareigų 2022-aisiais Berlyne atskleidė, jog dar 2021 metais ji jautė, kad Minsko susitarimai neveikia. „Tuo metu maniau, kaip ir Macronas, kad reikia pabandyti įtraukti Putiną į dialogą iš Europos pusės. Tačiau ES tam nesutarė. Tada pagalvojau: visi žino, jog greitai išeisiu. Galbūt, jei būčiau anksčiau, būčiau tai prastūmusi“, – kalbėjo Merkel.
Vis dėlto net ir šie paaiškinimai nesumažino kritikos. Rytų Europos šalims jie nuskambėjo kaip bandymas pateisinti seną politiką, kuri šiandien laikoma viena iš priežasčių, kodėl Putinas pasijuto nebaudžiamas.
Europa, kuri pagaliau išgirdo savo rytinius kaimynus
Šiandien, kai Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau trečius metus, Estijos pozicija įgauna vis didesnį svorį. Baltijos šalys – tie, kurie ilgus dešimtmečius gyveno šalia imperinio šešėlio – tapo moraliniu kompasu visai Europai.
Margus Tsahkna žodžiais, „mes negalime sau leisti užmiršti, kaip viskas prasidėjo. Kai pasaulis tylėjo dėl Gruzijos ir Krymo, Rusija suprato, kad gali daryti dar daugiau. Dabar mūsų pareiga – neleisti, kad istorija pasikartotų.“
Europa, regis, pagaliau pradeda klausytis. Tačiau ar pakaks šio supratimo, kad būtų sustabdytas agresorius? Istorija parodys, ar šį kartą Vakarai išmoks savo pamoką.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
