Mes žinome, kad mūsų Žemės gyventojai nuolat sensta. Pagal prognozes iki 2050 m. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių bus tris kartus daugiau. Tačiau net senatvė nėra kliūtis mėgautis gyvenimu. Tai galima padaryti įvairiais būdais: kai kurie sėdi prie suolelio prie įėjimo ir aptaria savo kaimynus, kiti rūpinasi savo vaikaičiais ir vaikais, daro tai, ką jie myli. Šiuolaikiniai senjorai vis dažniau ieško naujų būdų praleisti savo aukso metus prasmingai ir džiaugsmingai.
Kodėl senolių bendruomenės tampa populiarios
Vien tik pats senatvės sutikimas yra blogiausias dalykas, kurio bijo kiekvienas. Todėl ypač aktyvūs pensininkai vienijasi bendruomenėse ir kartu praleidžia laiką. Vienatvė yra viena didžiausių senatvės problemų – tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija gali būti tokia pat žalinga sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Būtent todėl senolių bendruomenės tampa tokia patrauklia alternatyva tradiciniams sprendimams.
Gyvenimas kartu vietoj slaugos namų yra nauja tendencija Danijoje. Žmonės, vertinantys bendravimą ir norintys praleisti laiką, gyvena privačiuose kaimuose. Danija šioje srityje yra pionierė – pirmosios tokios bendruomenės čia atsirado dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Šiandien jos vadinamos „senjorų bendrabūviu” (senior cohousing) ir pritraukia vis daugiau dėmesio visame pasaulyje.
Skirtingai nuo tradicinių slaugos namų, kur senoliai dažnai jaučiasi priklausomi ir praranda savarankiškumą, bendruomenėse jie išlaiko visišką nepriklausomybę. Čia nėra griežto režimo ar medicininės priežiūros atmosferos – vietoj to vyrauja draugiškumas, tarpusavio pagalba ir bendri pomėgiai.
Kaip veikia senolių bendruomenės
Čia kiekvienas gyventojas ar pora turi namus. Bendruomenės teritorijoje yra poilsio, sporto ir kt. patalpos. Kiekvienas turi savo taisykles. Paprastai bendruomenėse yra bendra valgykla, biblioteka, sporto salė, sodai ir dirbtuvės įvairiems hobio užsiėmimams. Gyventojai patys sprendžia, kiek laiko nori praleisti vieni ir kiek – su kitais.
Daugelyje bendruomenių organizuojami reguliarūs bendri pietūs ar vakarienės, tačiau dalyvavimas jose nėra privalomas. Kai kurios bendruomenės turi bendrus automobilius, įrankius ir net svečių kambarius, kuriuos gali naudoti visi gyventojai. Tokia dalijimosi ekonomika ne tik taupo pinigus, bet ir skatina bendravimą.
Tarpusavio pagalba yra vienas svarbiausių bendruomeninio gyvenimo principų. Jei vienas kaimynas suserga, kiti padeda nupirkti maisto ar nuvežti pas gydytoją. Jei kam nors reikia pagalbos sode ar namuose, visada atsiras norinčių padėti. Tai sukuria saugumo jausmą, kurio dažnai trūksta vienišiems seneliams.
Senolių bendruomenių nauda sveikatai ir gyvenimo kokybei
Šis naujas modelis pasirodė labai geras! Jį buvo nuspręsta įvesti keliose Europos šalyse ir Jungtinėse Valstijose. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad gyvenimas bendruomenėje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Senoliai, turintys aktyvų socialinį gyvenimą, rečiau serga depresija, turi geresnę atmintį ir ilgiau išlieka fiziškai aktyvūs.
Harvardo universiteto atliktas ilgalaikis tyrimas parodė, kad stiprūs socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių ilgo ir laimingo gyvenimo veiksnių. Bendruomenėse gyvenantys senoliai dažniau juda, nes turi su kuo pasivaikščioti ar sportuoti. Jie geriau maitinasi, nes bendri pietūs motyvuoja valgyti reguliariai ir įvairiai.
Psichologinė nauda yra ne mažiau svarbi. Jausmas, kad esi reikalingas ir priklausai grupei, suteikia gyvenimui prasmės. Bendruomenėse senoliai turi galimybę dalintis savo patirtimi, mokyti jaunesnius ir mokytis naujų dalykų patys. Tai padeda išlaikyti smalsumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Senolių bendruomenės Lietuvoje ir pasaulyje
Puiku, kad pensininkai turi galimybę nugyventi visą gyvenimą smagiai ir bendrauti su draugais. Tai padeda jiems išlikti aktyviais visuomenės nariais. Europoje tokios bendruomenės sparčiai plinta – jos populiarios Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jungtinėse Valstijose jau veikia daugiau nei 160 senjorų bendrabūvio bendruomenių.
Lietuvoje ši koncepcija dar tik skinasi kelią, tačiau susidomėjimas auga. Vis daugiau lietuvių domisi alternatyviais būdais praleisti pensiją ir ieško bendraminčių, su kuriais galėtų dalintis kasdienybe. Kai kurie entuziastai jau svarsto galimybes kurti tokias bendruomenes Lietuvos kaimuose ar priemiesčiuose.
Taigi, mes irgi turėtume turėti tokių bendruomenių! Norint įkurti sėkmingą senolių bendruomenę, reikia ne tik tinkamos vietos ir finansavimo, bet ir grupės žmonių, kurie dalijasi panašiomis vertybėmis bei gyvenimo vizija. Tai reikalauja laiko ir pastangų, tačiau rezultatas – laimingi ir aktyvūs metai senatvėje – yra to vertas.
Ar norėtumėte gyventi tokioje bendruomenėje senatvėje?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
