Telegram – žinučių platforma, kurią milijonai pasaulio žmonių pasirenka dėl pažado apie privatumą, laisvą nuomonės reiškimą ir atsparumą cenzūrai. Ji tapo protestų ir opozicinių judėjimų įrankiu Baltarusijoje, Irane, Honkonge, Mianmare. Tačiau naujausias Rusijos žurnalistų tyrimas meta šešėlį ant šio įvaizdžio – ar už užšifruotų žinučių slepiasi ryšiai su Rusijos žvalgyba?
Tyrimas atskleidžia infrastruktūros ryšius su FSB partneriais
Rusijos nepriklausomas žurnalistikos projektas „IStories“ paskelbė tyrimą, kuris atskleidžia galimus Telegram ryšius su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) – institucija, perėmusia KGB funkcijas. Nustatyta, kad Telegram serverių infrastruktūra iš dalies priklauso ir yra valdoma įmonių, susijusių su asmenimis, kurie yra bendradarbiavę su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Pagrindinė figūra – Vladimiras Vedenejevas, kuris yra registruotas kaip Telegram finansų vadovas. Jo įmonė Global Network Management, įsikūrusi Antigvoje ir Barbudoje, Telegramui suteikia per 10 000 IP adresų. Dalis šių adresų anksčiau priklausė Rusijos bendrovei „Globalnet“, kuri, kaip rašoma, turi glaudžių ryšių su Kremliumi ir FSB.
Telegram atmeta kaltinimus: „Duomenys saugūs, prieigos nėra“
Į vis stiprėjančius įtarimus Telegram atsiliepė kategoriškai. Kompanijos atstovas Remi Vaughn patikino, kad „joks trečiasis asmuo neturi prieigos nei prie jautrios infrastruktūros, nei prie vartotojų duomenų“. Telegram tvirtina, kad visi serveriai yra jos pačios nuosavybė ir prižiūrimi tik vidinių darbuotojų.
Be to, Telegram pabrėžia savo, kaip laisvės ir žmogaus teisių gynėjo, reputaciją. „Mes aktyviai palaikome judėjimus, kovojančius už demokratiją – Irane, Rusijoje, Baltarusijoje“, – nurodoma oficialiame atsakyme.
Asmeninė istorija: Durovo kova su Rusijos režimu
Telegram įkūrėjas Pavelas Durovas jau ilgą laiką gyvena emigracijoje. 2014 m. jis paliko Rusiją po konflikto su šalies valdžia – atsisakė perduoti duomenis apie Ukrainos aktyvistus. Ši istorija pavertė jį skaitmeninės laisvės simboliu. Tačiau 2024 m. Durovas buvo trumpam sulaikytas Prancūzijoje, ir tai dar kartą atkreipė dėmesį į jo veiklą bei Telegram vaidmenį geopolitiniame kontekste.
Žmogaus teisių gynėjai įspėja: FSB turi prieigą prie žinučių
Nors Telegram deklaruoja visišką nepriklausomybę, žmogaus teisių organizacija „Pirmasis skyrius“ (First Department) pranešė, kad FSB turėjo prieigą prie kai kurių rusų susirašinėjimo su ukrainiečių Telegram kanalais. Šios žinutės buvo naudojamos kaip įkalčiai baudžiamosiose bylose dėl valstybės išdavystės.
Nors dažniausiai tai paaiškinama pažeistais naudotojų įrenginiais, yra atvejų, kai „technologiškai neįmanoma paaiškinti“, kaip žinutės pateko į FSB rankas. Organizacijos vadovas Dmitrijus Zair-Bekas teigia, kad tai gali rodyti arba Telegram bendradarbiavimą su saugumo tarnybomis, arba neregistruotų šnipinėjimo technologijų naudojimą.
Ką reiškia šie įtarimai paprastiems vartotojams?
Telegram ilgą laiką buvo laikomas patikimu pasirinkimu tiems, kurie vertina privatumą. Tačiau naujausi tyrimai kelia rimtą klausimą: ar skaidrumo pažadai yra pakankami? Net jei Telegram oficialiai atsiriboja nuo bet kokių ryšių su FSB, infrastruktūros ryšiai ir neaiškūs nuosavybės tinklai leidžia abejoti, ar platforma iš tiesų nepriklauso nuo įtakos centrų.
Galbūt Telegram vis dar yra stiprus įrankis kovoti už laisvę. Tačiau norint išlaikyti tą reputaciją, reikės ne tik pareiškimų apie šifravimą, bet ir daugiau skaidrumo apie tai, kas valdo serverius, ir kas turi galimybę juos stebėti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
