Yra augalų, kurie sode auga „dėl vaizdo“, ir yra tokių, kurie dovanoja skonį, kvapą bei prisiminimus. Paprastoji cidonija priklauso pastariesiems, nors apie ją vis dar sklando nemažai mitų. Vieni ją painioja su japonine cidonija, kiti nusivilia paragavę žalio vaisiaus ir nusprendžia, kad šis augalas nevertingas. Tačiau tai – didelė klaida. Cidonija, dar vadinama „lenkiška citrina“, yra vienas universaliausių sodo augalų, galintis tapti ir estetikos akcentu, ir nepakeičiamu žaliavos šaltiniu naminiams džemams, drebučiams ar saldainiams.
Nors jos vaisiai žali būna kieti, rūgštūs ir sutraukiantys, termiškai apdoroti jie virsta tikru delikatesu. Būtent todėl senosiose virtuvėse cidonija buvo vertinama itin aukštai. Vis dėlto norint džiaugtis gausiu derliumi daugelį metų, būtina žinoti svarbiausią dalyką – kada ir kaip ją sodinti.
Kada sodinti paprastąją cidoniją, kad ji augtų ilgai
Paprastoji cidonija nėra pats atspariausias augalas mūsų klimato sąlygomis, todėl sodinimo laikas čia turi lemiamą reikšmę. Jei pasirinksite netinkamą momentą, augalas gali nusilpti arba net žūti per pirmąsias žiemas. Praktika ir patirtis rodo, kad yra tik du saugūs laikotarpiai, kada cidonija gali būti sodinama sode – vėlyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo.
Pavasarinis sodinimas laikomas saugesniu pasirinkimu pradedantiesiems. Geriausia tai daryti tada, kai jau nebegresia stiprios šalnos, dažniausiai balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Kai kurie sodininkai cidonijas sodina jau kovo pabaigoje, tačiau tokiu atveju būtina papildoma apsauga. Jaunas sodinukas turėtų būti pridengtas agroplėvele arba šiaudų kilimėliu, kad naktinės šalnos nepažeistų gležnų ūglių.
Rudeninis sodinimas, dažniausiai lapkričio mėnesį, taip pat turi savo šalininkų. Tačiau čia rizika didesnė. Cidonija turi labai seklų šaknyną, todėl žiemą ji gali lengvai peršalti. Norint to išvengti, būtina storai mulčiuoti dirvą aplink kamieną – tam tinka smėlis, lapai ar organinis mulčias. Be papildomos apsaugos rudenį pasodinta cidonija gali neišgyventi pirmosios žiemos.
Kodėl cidonija verta vietos kiekviename sode
Cidonija – tai ne tik vaismedis, bet ir dekoratyvinis augalas. Pavasarį ji apsipila švelniais, dažniausiai rožiniais arba baltais žiedais, kurie puošia sodą ir traukia apdulkintojus. Vasarą formuojasi tamsiai žali lapai, o rudenį akis džiugina ryškūs, kvapnūs vaisiai.
Nors vaisiai nėra skirti valgyti žali, jų vertė atsiskleidžia virtuvėje. Iš cidonijų gaminami vieni aromatingiausių džemų, marmeladų ir drebučių, kurie natūraliai stingsta dėl didelio pektino kiekio. Be to, termiškai apdoroti vaisiai tampa lengviau virškinami ir įgauna subtilų, sodrų skonį.
Ne mažiau svarbus ir pats augalo ilgaamžiškumas. Tinkamai pasodinta ir prižiūrima cidonija gali derėti dešimtmečius, tapdama savotišku šeimos sodo simboliu.
Kur geriausia sodinti paprastąją cidoniją
Vieta – dar vienas veiksnys, nuo kurio priklauso cidonijos sėkmė. Šiam augalui būtina saulė. Kuo daugiau šviesos jis gaus, tuo sparčiau augs, gausiau žydės ir brandins daugiau vaisių. Pavėsyje cidonija skursta, dažniau serga ir dera gerokai silpniau.
Taip pat svarbu apsauga nuo vėjo. Stiprūs gūsiai gali ne tik laužyti šakas, bet ir pažeisti žiedus bei jaunus vaisius. Idealu, jei cidonija auga šalia tvoros ar pastato, kuris suteikia natūralią užuovėją.
Planuojant sodinimą būtina įvertinti ir erdvę. Nors teoriškai cidonija gali užaugti iki penkių metrų, praktikoje dažniausiai pasiekia apie tris metrus aukščio. Tačiau jos laja gali būti gana plati, todėl šalia neturėtų augti kiti stambūs augalai.
Cidonijos priežiūra: ką būtina žinoti pirmaisiais metais
Pirmieji metai po pasodinimo yra svarbiausi. Kadangi cidonijos šaknys yra paviršinės, ji itin jautri drėgmės trūkumui. Laistyti reikia dažniau nei daugelį kitų vaismedžių, ypač sausros laikotarpiais. Dirva aplink augalą visada turėtų būti šiek tiek drėgna, bet nepermirkusi.
Vegetacijos metu, bent kartą per mėnesį, cidoniją verta patręšti. Geriausiai tinka trąšos, turinčios fosforo ir kalio, nes jos skatina žydėjimą ir vaisių formavimąsi. Azoto perteklius gali paskatinti lapų augimą, bet sumažinti derlių.
Genėjimas atliekamas kartą per metus pavasarį. Iš pradžių pašalinamos senos, pažeistos ar sergančios šakos, o vėliau formuojama laja. Reguliarus ravėjimas aplink kamieną taip pat būtinas, nes piktžolės konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų.
Paprastoji cidonija – tai augalas, kuris reikalauja šiek tiek dėmesio, bet už tai atsilygina dosniai. Ji ne tik puošia sodą, bet ir dovanoja žaliavą išskirtiniams skanėstams, kurių nerasite jokioje parduotuvėje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
