Kiekvieną rytą milijonai žmonių pradeda dieną su puodeliu juodos, žalios ar žolelių arbatos. Ji atrodo nekalta – juk tai ne kava, o natūralus gėrimas. Tačiau medikai perspėja: kai kurios arbatos gali pavojingai sąveikauti su vartojamais vaistais. Blogiausia, kad tokia sąveika dažnai nepastebima – vaistas atrodo veikia, tačiau organizmas jo įsisavina tik dalį, o gydymo rezultatai prastėja. Dar blogiau, kad kai kurie deriniai gali sustiprinti šalutinį poveikį ir net kelti grėsmę sveikatai.
Kodėl arbata gali paveikti vaistų veiksmingumą?
Arbatos lapuose ir žolelėse slypi daug biologiškai aktyvių medžiagų – flavonoidų, taninų, eterinių aliejų. Jos gali:
- Sumažinti vaisto įsisavinimą žarnyne, nes cheminės medžiagos susijungia su veikliosiomis vaisto dalelėmis.
- Pakeisti metabolizmą kepenyse – kai kurios arbatos pagreitina fermentų veiklą, todėl vaistas greičiau suskaidomas ir pašalinamas.
- Sustiprinti arba susilpninti poveikį – net menkas pokytis gali turėti reikšmingų pasekmių gydymo rezultatams.
- Sukelti šalutinį poveikį – ypač jei arbata stiprina vaisto veikimą ir organizme susikaupia per didelė jo koncentracija.
Šių procesų negalime pajusti iš karto – todėl klaidinga manyti, kad jei blogai nesijaučiame, arbata su vaistu yra saugi.
Juodoji ir žalioji arbata – populiariausios, bet ne visada saugios
Juodoji ir žalioji arbata yra pasauliniai favoritai. Tačiau jos abi turi daug taninų – medžiagų, kurios jungiasi prie mineralų ir kai kurių vaistų veikliųjų medžiagų. Šis procesas sumažina įsisavinimą, todėl organizmas gauna mažiau gydomosios dozės.
Taip pat skaitykite
Pavojingiausi deriniai:
- Geležies preparatai – arbata gali „užrakinti“ geležį ir neleisti jai patekti į kraują.
- Kalcis, magnis (osteoporozės gydymui) – arbata trukdo jų pasisavinimui.
- Antibiotikai (pvz., tetraciklinai) – gali būti gerokai mažiau veiksmingi.
- Širdies vaistai – sumažėja jų poveikis.
Rekomendacija: jei vartojate šiuos vaistus, venkite gerti arbatą bent valandą prieš ir po vaisto vartojimo.
Jonažolių arbata – nepastebimas, bet rimtas pavojus
Jonažolė, dažnai vartojama nuotaikai gerinti, turi vieną labai pavojingą savybę – aktyvina kepenų fermentus. Dėl to daugelis vaistų suskaidomi daug greičiau, nei turėtų, ir nebespėja tinkamai veikti.
Ypač pavojingi deriniai:
- Hormoninė kontracepcija – gali visiškai prarasti veiksmingumą, didėja neplanuoto nėštumo rizika.
- Kraują skystinantys vaistai – susilpnėja jų poveikis, todėl gali atsirasti trombozių pavojus.
- Antidepresantai, antivirusiniai, imunitetą slopinantys vaistai – veikimas gali tapti neprognozuojamas.
Saldymedis, pipirmėtė ir ramunėlės – ne tokios nekaltos, kaip atrodo
Kai kurios populiarios žolelės taip pat kelia riziką.
- Saldymedžio arbata – veikia organizmo natrio ir kalio balansą. Gali stiprinti diuretikų ir kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį, sukelti širdies ritmo sutrikimus.
- Pipirmėčių arbata – keičia skrandžio rūgštingumą, todėl gali paveikti vaistų, skirtų refliuksui ar padidėjusiam rūgštingumui, veikimą.
- Ramunėlių arbata – sustiprina raminamųjų ir kraują skystinančių vaistų poveikį. Gali padidėti kraujavimo rizika.
Kaip saugiai vartoti vaistus?
Medikai vieningai sutaria: saugiausias pasirinkimas – paprastas negazuotas kambario temperatūros vanduo. Arbata, kava, vaisių sultys (ypač greipfrutų), gazuoti gėrimai gali turėti įtakos vaisto įsisavinimui ar veikimui.
Ką verta įsidėmėti:
- Vaistus užgerkite tik vandeniu.
- Jei norite išgerti arbatą, palaukite bent 1–2 valandas po vaisto vartojimo.
- Visada perskaitykite vaisto pakuotės lapelį – jame nurodyta, ar vaistą galima vartoti su maistu ir gėrimais.
- Jei abejojate – pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Atsakingas požiūris – geriausia prevencija
Žolelių arbatos – natūralios, tačiau tai nereiškia, kad jos visada saugios. Net menkas sąveikos poveikis gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių, ypač jei vartojate vaistus nuo lėtinių ligų. Atsakingas požiūris – paprastas: vaistus užgerkite vandeniu, o mėgstamą arbatą pasilikite kitam laikui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
