Daugeliui žmonių atrodo savaime suprantama – parsinešus žalią vištieną iš parduotuvės ją reikia nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai suvokiama kaip higienos priemonė, padedanti pašalinti galimas nešvarumų liekanas ar bakterijas. Tačiau naujausi tyrimai vis garsiau kartoja tą patį: toks įprotis gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savaime atrodanti apsauga neretai virsta rimta klaida, dėl kurios didėja rizika užsikrėsti pavojingomis maistinėmis bakterijomis.
Kodėl vištienos plovimas yra pavojingas įprotis?
Vištiena, kurią perkame parduotuvėje, jau būna nuplauta gamybos proceso metu, todėl papildomas skalavimas namuose nėra būtinas. Vis dėlto dar daugiau abejonių šiam įpročiui kelia faktas, kad plovimas ne tik nepadeda atsikratyti patogenų, bet gali juos išsklaidyti po visą virtuvę. Tai reiškia, kad vietoje to, jog sumažintume riziką, ją padidiname.
Australijos Maisto saugos informacijos tarybos pirmininko pavaduotojas Julianas Coxas perspėja griežtai: plauti žalios vištienos nereikėtų niekada. Anot eksperto, tai vienas dažniausių buitinių įpročių, kurie tiesiogiai prisideda prie virtuvės paviršių užteršimo ir sukuria palankias sąlygas bakterijoms plisti. Coxas nurodo, kad vandens purslai gali nunešti mikroskopines Salmonella ar E. coli daleles ant stalviršių, indų, įrankių ar net šviežių daržovių, kurios vėliau bus valgomos termiškai neapdorotos.
Pasaulinė problema ir šokiruojanti statistika
Nors ši rekomendacija aktyviai kartojama Australijoje, panašios tendencijos matomos visame pasaulyje. 2022 m. JAV atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1 822 vartotojai, atskleidė, kad net 73 procentai respondentų vis dar plauna žalią paukštieną. Dar labiau nerimą kelia tai, kad tik 30 procentų suvokia, jog tai – pavojingas ir nerekomenduojamas įprotis.
Taip pat skaitykite
Tokie skaičiai rodo, kad visuomenės informuotumas šia tema yra labai menkas. Tuo tarpu žala – reali. JAV kasmet užfiksuojama apie 47,8 milijono maistinių susirgimų atvejų, o dažniausiai su jais siejama būtent žalia paukštiena. Žinoma, ne visi atvejai susiję su plovimu, tačiau šis gestas įneša papildomos rizikos, kuri visiškai nebūtina.
JAV Žemės ūkio departamento 2019 m. tyrimas atskleidė dar vieną iškalbingą faktą: 26 procentai dalyvių, prieš gamindami plovusių žalią vištieną, vėliau užteršė savo salotas vien todėl, kad tam pačiam kriauklės paviršiui panaudojo jas nuplauti.
Galima būtų manyti, kad kruopštus kriauklės išplovimas karštu muiluotu vandeniu išspręstų problemą. Tačiau specialistai akcentuoja: tai nėra būtina, jei tiesiog iš karto atsisakome vištienos plovimo.
Salmoneliozė tyko beveik kas ketvirtame pakuotės vienete
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai 2018 m. pateikė duomenis, kad maždaug vienas iš 25 parduotuvėje įsigytų vištienos pakuočių gali būti užkrėstas Salmonella bakterijomis. Tai tik dar kartą rodo, kad bet kokie pertekliniai vištienos kontaktai su virtuvės paviršiais gali padidinti galimybes užteršti kitus produktus ar įrankius.
Dar vienas itin neraminantis atradimas paskelbtas neseniai – mokslininkai nustatė, kad net 1 iš 5 šlapimo takų infekcijų atvejų gali būti susiję su netinkamu žalios mėsos tvarkymu virtuvėje. Tai reiškia, kad net ir nebūdamos tiesiogiai suvalgomos, kenksmingos bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą kitais keliais.
Kaip saugiai elgtis su žalia vištiena?
Norint sumažinti riziką ir apsaugoti save bei artimuosius, JAV Žemės ūkio departamentas pateikia aiškias, moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas. Visų pirma – niekada neplauti žalios mėsos. Antra – naudoti atskirą pjaustymo lentelę žaliai paukštienai. Tai padeda išvengti kryžminio užkrėtimo, kai bakterijos patektų ant kitų produktų.
Po bet kokio kontakto su žalia mėsa rekomenduojama bent 20 sekundžių plauti rankas šiltu vandeniu su muilu. Tai elementariausia, bet viena veiksmingiausių priemonių, padedančių sumažinti riziką. Nereikėtų pamiršti ir termometro – tiksliai išmatuota paukštienos vidinė temperatūra, pasiekusi 74 °C, garantuoja, kad visi pavojingi patogenai žus. Ši taisyklė galioja ir žaliai kalakutienai.
Saugumas prasideda nuo mažų sprendimų
Nors gali atrodyti, kad vištienos plovimas – nekaltas įprotis, tyrimai aiškiai rodo priešingai. Tai viena didžiausių maistinio užkrėtimo rizikų, kurią visiškai pašalinti galima paprasčiausiai atsisakius šio veiksmo. Tikslus higienos laikymasis, atskiri įrankiai ir tinkamas gaminimas leidžia mėgautis paukštiena be nereikalingos rizikos.
Taip pat skaitykite
Kiekvienas mūsų sprendimas virtuvėje daro įtaką ne tik patiekalo skoniui, bet ir sveikatai. Todėl metas atmesti įsisenėjusius mitus ir vadovautis mokslu – net jei tai reiškia, kad nuo šiandien žalią vištieną paliksime neplautą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
