Po to, kai Europa dėl karo Ukrainoje užvėrė duris rusiškai naftai, Vladimiro Putino režimas atrado naują gelbėjimosi ratą – prekybą su Kinija ir Indija. Šiandien būtent šios dvi Azijos milžinės perka didžiąją dalį Rusijos žaliavinės naftos. Tačiau netrukus šis pelningas ryšys gali subyrėti – o tai taptų itin skausmingu smūgiu Rusijos ekonomikai ir Kremliaus karo mašinai.
Spalį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos kompanijoms – „Rosneft“ ir „Lukoil“ – bei jų dukterinėms įmonėms. Po šio sprendimo Indijos energetikos milžinės pareiškė apie radikalius pokyčius pirkimų politikoje. Jei šie žodžiai taps veiksmais, Rusija gali prarasti ne tik pagrindinį eksporto partnerį, bet ir šimtus milijardų dolerių pajamų.
Rusijos ir Indijos ryšys: sąjunga ar tik šaltas verslas?
Indija šiandien – vienas svarbiausių Rusijos žaliavinės naftos rinkų. Tačiau toks artimas bendradarbiavimas prasidėjo visai neseniai. Iki karo Ukrainoje rusiškos naftos į Indiją keliaudavo vos simboliniai kiekiai. Viskas pasikeitė, kai Vakarų šalys įvedė sankcijas.
„2022 m. naftos pirkimų augimas buvo milžiniškas ir dramatiškas. Vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį net 36 proc. viso Rusijos naftos eksporto teko Indijai“, – aiškina Filipas Rudnikas, Rytų studijų centro analitikas. Daugiau iš Rusijos šiuo metu perka tik Kinija.
Indijos ir Rusijos partnerystė buvo pragmatiška nuo pat pradžių. Kaip sako dr. Tomaszas Makarewiczius, ekonomistas iš Bylefeldo universiteto: „Europa remia Ukrainą iš idėjinių paskatų, o Indijos ir Kinijos santykiai su Rusija – grynai komerciniai. Tai ne sąjunga iš įsitikinimų, o iš skaičiavimo.“
Kai prasidėjo karas, Indija pasinaudojo proga: Rusija desperatiškai ieškojo pirkėjų, o Indija galėjo pirkti pigiai, perdirbti ir parduoti Vakarams. Naftos perdirbimo pramonė šalyje itin pažangi, tad tai tapo itin pelningu verslu. „Tai buvo abipusės naudos sandoris – Rusija gavo milžinišką rinką, Indija – pigų energijos šaltinį“, – pažymi dr. Makarewiczius.

Sankcijų efektas: ar griūva „naftos draugystė“?
Šiandien šis „verslo ryšys“ atsidūrė ties lūžio tašku. Spalio mėnesį JAV paskelbtos sankcijos prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ iš esmės užkirto kelią Indijos įmonėms tęsti bendradarbiavimą.
JAV finansų sekretorius Scottas Bessentas pareiškė: „Rusija akimirksniu pajus šių sankcijų skausmą. Indija jau visiškai sustabdė rusiškos naftos pirkimą. Rusijos ekonomika – karo ekonomika, o jos augimas lygus nuliui. Infliacija siekia daugiau nei 20 procentų, nors oficialiai skelbiama tik 8,4 proc. Nafta finansuoja Putino karo mašiną – mūsų tikslas smarkiai sumažinti jo pajamas.“
Donaldas Trumpas, dabartinis JAV prezidentas, dar kartą patvirtino, kad Indija įsipareigojo nutraukti pirkimus iki lapkričio 21 d. – termino, kurį nustatė Vašingtonas.
„Indijos įmonės sėdo prie skaičiuoklių ir suskaičiavo: taip, rusiška nafta pigi, bet prekyba su JAV ir Europa – nepalyginamai svarbesnė. Verslas yra verslas“, – pabrėžė dr. Makarewiczius.
Jeigu Indijos perdirbimo gamyklos ir toliau pirktų rusišką naftą, jos rizikuotų būti įtrauktos į sankcijų sąrašus, netekti prieigos prie dolerio atsiskaitymų ir Vakarų rinkų. Tai būtų ekonominis smūgis ne tik Maskvai, bet ir pačioms Indijos įmonėms, kurios didelę dalį produkcijos eksportuoja į Europą ir JAV.
Trys iš keturių rusiškos naftos barelių – „toksiški“
Jei Indija iš tiesų sumažins importą, Rusijai tai reikš apie 45 proc. eksporto kritimą. Tokį nuosmukį analitikai vadina tiesiog katastrofiniu.
„Sankcijų įvedimas padaro rusišką naftą toksišką. Po smūgio „Rosneft“ ir „Lukoil“ – dviem rinkos milžinams – dabar trys iš keturių barelių Rusijoje pagamintos naftos laikomi „užterštais“ rinkos požiūriu,“ – teigia analitikas Filipas Rudnikas.
Tai reiškia, kad net jei rusiška nafta ir toliau keliaus pasaulio rinkomis, jos kaina bus drastiškai mažesnė, o pelnas – menkas. Tokiu būdu sankcijos veikia ne uždrausdamos eksportą, o smukdydamos Rusijos pajamas.

„Apeiti“ sankcijas – Maskvos mėgstamas žaidimas
Vis dėlto visiškai sustabdyti rusiškos naftos srautų neįmanoma. Kremliaus bendrovės jau seniai išmoko manipuliuoti kilmės dokumentais, pervadinti krovinius ir parduoti naftą kaip „ne rusišką“. Tikėtina, kad panašūs triukai pasikartos ir šį kartą.
Tačiau ekspertai pabrėžia: net jei rusiška nafta toliau pasieks Indiją per tarpininkus, pelnas Maskvai bus gerokai mažesnis. „Sankcijų tikslas nėra visiškai išstumti Rusiją iš rinkos – tai sukeltų kainų šoką, nes Rusija tiekia 10–12 proc. pasaulinės naftos. Tikslas – priversti ją pardavinėti pigiau ir sumažinti karo biudžetą“, – aiškina Rudnikas.
Naftos šešėliai ir Kremliaus silpnumas
Nafta – antras pagal svarbą Rusijos eksporto variklis po dujų. Bet jei Indijos durys užsivers, Kremlius atsidurs dar gilesnėje finansinėje duobėje. Nauji pirkėjai Afrikoje ar Lotynų Amerikoje negalės kompensuoti tokių mastų.
Ši situacija atskleidžia, kad Rusijos ekonomika – neatspari, priklausoma nuo energijos išteklių ir nuolatinių kompromisų. Sankcijos pamažu spaudžia režimą prie derybų stalo – tai patvirtina ir JAV pareigūnai. Kiek ilgai Putinas galės finansuoti karą, kai naftos pajamos tirpsta akyse?
Vienas aišku – šį kartą skaudžiausiai smogs ne ginklai, o doleriai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.