Po neseniai įvykusio konflikto tarp Irano ir Izraelio, Teherano režimas inicijavo plataus masto represijų bangą, kurios taikiniais tapo įtariamieji ryšiais su užsienio žvalgybomis. Ši kampanija apima tiek egzekucijas, tiek masinius areštus, o žmogaus teisių gynėjai įspėja apie grįžimą prie represinių taktikų, primenančių praeities žiaurumus.
Masiniai areštai ir egzekucijos Irane
Irano pareigūnai skelbia, kad po konflikto, kuris truko 12 dienų, šalyje suimta daugiau nei 700 žmonių. Jie įtariami šnipinėjimu Izraelio naudai. Anot Irano žiniasklaidos, dauguma šių asmenų galėjo būti susiję su Mossad – Izraelio žvalgybos tarnyba, kuriai priskiriamas ne vienas aukšto rango Irano kariškių ir branduolinių mokslininkų nužudymas.
Vien tik konflikto metu buvo įvykdytos trys egzekucijos, o jau kitą dieną po paliaubų dar trys asmenys buvo sušaudyti už tariamą šnipinėjimą. Valstybinė žiniasklaida transliuoja „prisipažinimus“, kurie, pasak žmogaus teisių gynėjų, galėjo būti išgauti prievarta.
Persekiojami ne tik įtariamieji, bet ir jų šeimos
Su represijomis susiduria ne tik įtariamieji šnipinėjimu, bet ir užsienyje dirbantys žurnalistai bei jų šeimos. Pranešama, kad Irano revoliucinė gvardija Teherane sulaikė vienos Irano tarptautinės televizijos žurnalistės šeimos narius, kad priverstų ją atsistatydinti. Tokių spaudimo priemonių patyrė ir BBC Persian darbuotojai.
Iranas taip pat įspėjo piliečius, kad jų telefono numeriai buvo identifikuoti socialiniuose tinkluose, susijusiuose su Izraeliu. Žmonės gavo SMS žinutes su grasinimais baudžiamąja atsakomybe, jei neišsiregistruos iš tokių puslapių.
Kritika dėl pažeidžiamų teisių ir suvaržyto interneto
Žmogaus teisių organizacijos įspėja apie didėjančią grėsmę teisinei valstybei. Pasak jų, Iranas neretai vykdo teismus be tinkamo proceso ir naudoja egzekucijas kaip priemonę įbauginti visuomenę.
Interneto prieiga Irane buvo stipriai apribota konflikto metu ir iki šiol nėra visiškai atkurta. Tokie ribojimai, kaip ir socialinių tinklų blokavimas, yra įprasta valdžios taktika, siekiant sumažinti informacijos sklaidą krizės metu.
Analitikai pabrėžia, kad dabartinė padėtis kelia pavojų ne tik opozicijai, bet ir visai pilietinei visuomenei. Lyginimai su 1988 metų įvykiais – kai tūkstančiai politinių kalinių buvo slapta nuteisti ir sušaudyti – kelia nerimą, kad Iranas vėl gręžiasi į vidinį susidorojimą, silpnėjant tarptautinei jo padėčiai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
