Senovės žmonių istorija vis dar slepia netikėtus atradimus, kurie verčia iš naujo perrašyti vadovėlius. Vienas tokių – penkerių metų vaiko palaikai iš Skhul urvo, esančio Kalnų Karmelyje, Izraelyje. Naujausi tyrimai rodo, kad Homo sapiens (pirmykštis žmogus) ir Neandertaliečiai (gvenę prieš pirmykščius žmones) ne tik susitiko ir bendravo, bet jau prieš 140 000 metų turėjo palikuonių, parodydami, kad žmogaus evoliucija buvo kur kas sudėtingesnė ir tarpusavyje persipynusi, nei manyta iki šiol.
Homo sapiens ir Neandertaliečiai gyveno kartu
1931 metais archeologai Skhul urve aptiko dešimt sąmoningai palaidotų kūnų – septynis suaugusiuosius ir tris vaikus. Tai laikoma seniausiu žinomu organizuotu laidojimo pavyzdžiu pasaulyje, kuris paneigia ankstesnį įsitikinimą, kad laidojimo ritualai buvo tik Homo sapiens (pirmykščio žmogaus) prerogatyva.
Tuo metu nustatyta, kad Skhul urve rastas vaikas priklausė ankstyvajai Homo sapiens populiacijai, tačiau kai kurie tyrėjai pastebėjo neįprastus kaukolės ir žandikaulio bruožus. Problema buvo ta, kad radinys buvo nepilnas ir pažeistas: apatinis žandikaulis buvo atskirtas nuo likusios skeletinės dalies ir rekonstrukcija reikalavo gipso panaudojimo. Dėl to daugelį dešimtmečių vaiko klasifikacija buvo prieštaringa, o hibridiškumo hipotezė liko spekuliatyvi.
Hibridinis paveldas patvirtintas naujais metodais
Tik neseniai Tel Avivo universiteto profesorius Israel Hershkovitz ir Prancūzijos CNRS mokslininkė Anne Dambricourt-Malassé patikimai patvirtino Skhul vaiko mišrios kilmės pobūdį. Naudojant pažangią kompiuterinę tomografiją, buvo sukurta tiksli trimatė kaukolės, žandikaulio ir vidinių struktūrų – vidinės ausies kaulinio labirinto bei kaukolės kraujagyslių – rekonstrukcija.
Rezultatai nustebino: kaukolės dangalas priminė Homo sapiens, tačiau vidinės anatomijos bruožai – žandikaulio struktūra, smegenų kraujagyslių sistema ir vidinės ausies sandara – buvo būdingi Neandertaliečiams. Be to, aptikti plesiomorfiniai bruožai, paveldėti iš ankstesnių Homo genties protėvių. Kitaip tariant, Skhul vaikas buvo tikras bruožų mozaikos hibridas, patvirtinantis realų rūšių tarpusavio kryžminimąsi.
Genetinės pažintys prasidėjo daug anksčiau nei manyta
Iki šiol genetiniai tyrimai rodė, kad Homo sapiens ir Neandertaliečiai mainus turėjo daugiausia prieš 60 000–40 000 metų, kai mūsų protėviai paliko Afriką ir susidūrė su Neandertaliečiais Europoje bei Azijoje. Šiuolaikinių žmonių genomuose iki šiol randama 2–6 procentų Neandertaliečių DNR. Tačiau Skhul radinys nukelia šią sąveiką net 100 000 metų atgal – 140 000 metų senumo įrodymai rodo, kad Levantas buvo evoliucijos „tinklas“, kur skirtingos Homo linijos susitiko, bendravo ir kūrė mišrias šeimas.
Hibridai vis dažniau pasirodo tyrimuose
Skhul radinys nėra vienintelis hibridų įrodymas. 1998 metais Portugalijoje buvo rastas Lapedo slėnio vaikas, kurio skeletas taip pat turėjo abiejų rūšių bruožų. Tačiau jis datuojamas tik 28 000 metų senumo, beveik 100 000 metų vėliau nei Skhul vaikas. Todėl Izraelio atradimas laikomas seniausiu žinomu hibridinio ryšio tarp Homo sapiens ir Neandertaliečių įrodymu.
Laidojimo ritualai keičia mūsų supratimą
Dar viena Skhul radinio reikšmė – sąmoningas laidojimas. Iki šiol manyta, kad laidojimo ritualai buvo Homo sapiens prerogatyva, simbolizuojanti kultūros ir simbolinio mąstymo raidą. Tačiau Skhul vaikas, greičiausiai hibridas, rodo, kad Neandertaliečiai taip pat dalyvavo tokiuose ritualuose, kas praplečia mūsų suvokimą apie jų socialines ir kognityvines galimybes. Ši vieta įrodo, kad neandertaliečiai nebuvo primityvūs vienišiai – jie mokėjo planuoti, išreikšti rūpestį ir dalyvauti simbolinėse praktikos formose kartu su Homo sapiens.
Skhul urvo atradimas verčia perrašyti žmogaus evoliucijos istoriją: mūsų protėviai ir neandertaliečiai ne tik gyveno šalia, bet ir kūrė tarpusavio ryšius, dalijosi genetika bei kultūra. Tai priminimas, kad evoliucija nėra linijinė, o pilna sąveikų, susidūrimų ir bendrų sprendimų, kurie formavo šiuolaikinio žmogaus paveikslą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
