Agurkai – viena iš labiausiai dirvą alinančių daržovių. Jie sunaudoja daug azoto, fosforo, kalio ir kitų maistinių medžiagų, todėl po intensyvaus auginimo lysvė dažnai lieka išsekusi. Ne vienas daržininkas pastebi, kad pasodinus kitas daržoves jų augimas būna vangus, o derlius – menkas. Tačiau tai nereiškia, jog agurkų lysvė turi likti tuščia. Pakanka laikytis sėjomainos taisyklių ir tinkamai pasirinkti augalus, kurie padės atkurti dirvos derlingumą. Tad ką galima sodinti po agurkų pasidalinsime straipsnyje.
Ar būtina dezinfekuoti dirvą?
Po agurkų likusi žemė neretai būna ne tik išsekusi, bet ir užkrėsta ligų sukėlėjais bei kenkėjų kiaušinėliais. Dažniausios problemos – miltligė, stiebo pagrindo puvinys, fuzariozė ar bakteriozė. Ne kiekvienu atveju būtina griebtis dirvos dezinfekcijos, tačiau jei ligų pasitaikė gausiai, verta apsvarstyti fitosanitarines priemones.
Dirvos atgaivinimui tinka keli metodai:
- Žalieji trąšų augalai – garstyčios ar aliejiniai ridikai ne tik aprūpina dirvą maistinėmis medžiagomis, bet ir naikina patogenus.
- Mikrobiologiniai preparatai – jie padeda atkurti naudingąją mikroflorą ir stiprina natūralius dirvos gynybos mechanizmus.
- Solarizacija – lysvės uždengimas plėvele vasaros metu kelioms savaitėms. Saulės šiluma veikia kaip natūrali dezinfekcija.
Svarbu taip pat pašalinti augalų likučius ir lengvai supurenti paviršinį sluoksnį, kad dirva greičiau atsigautų.
Agurkai po agurkų – didžiausia klaida
Nors kartais atrodo patogu kiekvienais metais sėti agurkus toje pačioje vietoje, tokia praktika veda į derliaus katastrofą. Augindami agurkus po agurkų, dar labiau nualiname žemę, sukaupiame ligų sukėlėjus ir rizikuojame menku derliumi. Sėjomainos taisyklės aiškios: agurkai į tą pačią vietą grįžta ne anksčiau kaip po 3–4 metų.
Dar svarbiau vengti ir kitų moliūginių augalų (cukinijų, moliūgų, arbūzų, melionų) – jie turi panašius maistinių medžiagų poreikius ir serga tomis pačiomis ligomis.
Ką sodinti po agurkų?
Viskas priklauso nuo to, ar kalbame apie trumpalaikę tarpinių pasėlių naudą, ar apie kitų metų sėjomainą.
Jei agurkai nuimti rugpjūčio gale ar rugsėjo pradžioje, dar galima spėti pasėti šiuos tarpinius augalus:
- špinatus – jie puikiai auga vėsesnėmis sąlygomis, derlių galima nuimti net vėlų rudenį,
- salotą (gūžinę arba romaninę) – greitai auganti, mažai reikli,
- ridikėlius – subręsta vos per kelias savaites,
- krapus – galima sėti iki pat rudens,
- žemaūges pupeles – šiltą rudenį jos dar spėja subrandinti ankštis,
- ropinius kopūstus – šalčiui atsparūs ir greitai subręstantys.
Kitą sezoną, tinkamai patręšus lysvę kompostu ar žaliosiomis trąšomis, agurkų vietoje puikiai augs:
- svogūnai ir česnakai – jų gilios šaknys pasiekia maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių,
- petražolės – jos sutvirtina dirvožemio struktūrą,
- burokėliai – nereiklūs, todėl tinka po moliūginių,
- briuseliniai kopūstai ir ropiniai kopūstai – ypač gerai dera, jei dirva buvo patręšta organiškai,
- salotos – puikus pasirinkimas pirmais metais po agurkų.
Žalieji trąšų augalai – atgaiva žemei
Po agurkų labai pravartu auginti žaliąsias trąšas, kurios ne tik grąžina dirvai maisto medžiagas, bet ir slopina ligų sukėlėjus. Rekomenduojamos:
- baltoji garstyčia – greitai sudygsta, riboja nematodų ir grybų plitimą,
- fazelija – atspari šalčiui, pritraukia naudingus vabzdžius, gerina dirvožemio struktūrą,
- geltonasis ar siauralapis lubinas – fiksuoja azotą iš oro,
- raudonasis dobilas – puikiai purena žemę, tinka kaip įsėlis,
- aliejinis ridikas – turi galingą šaknų sistemą, pasiekia giliuosius sluoksnius ir slopina ligas.
Šiuos augalus geriausia pasėti iš karto po agurkų derliaus nuėmimo rugpjūtį ir užarti iki spalio vidurio, kad prieš žiemą jie spėtų pradėti skaidytis.
Sėjomainos pavyzdys su agurkais
Norint ilgalaikės dirvos sveikatos, būtina laikytis 4 metų sėjomainos, kaitaliojant skirtingų grupių daržoves: lapines, šaknines, svogūnines, ankštines ir moliūgines.
Pavyzdžiui:
- 1 metais: lysvė A – agurkai, B – morkos, C – pupelės, D – salotos.
- 2 metais: A – svogūnai, B – agurkai, C – burokėliai, D – ankštiniai.
- 3 metais: A – kopūstai, B – česnakai, C – agurkai, D – petražolės.
- 4 metais: A – pupelės, B – ropiniai kopūstai, C – svogūnai, D – agurkai.
Pagrindinė taisyklė – niekada nesodinti tos pačios grupės daržovių į tą pačią vietą dvejus metus iš eilės ir vengti artimų giminingų kultūrų.
Agurkų auginimas – tai ne vien sezoninis derlius. Tai ir atsakomybė už dirvos būklę. Palikus lysvę be priežiūros, kitų metų augalai kentės nuo ligų ir maistinių medžiagų trūkumo. Tačiau tinkamai suplanuoti tarpiniai augalai, žaliosios trąšos ir sėjomaina užtikrina, kad dirva ne tik atsigautų, bet ir taptų dar derlingesnė. Todėl kiekvienas daržininkas, siekiantis gausaus ir sveiko derliaus, turėtų į savo daržo planus įtraukti ne tik agurkus, bet ir tai, kas augs po jų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
