Kadaise manyta, kad tik žmonės gali gebėti priskirti naujus objektus tam tikroms kategorijoms, net jei šiuos daiktus pamato pirmą kartą. Maži vaikai lengvai suvokia daiktų paskirtį: jie gali pavadinti puodeliu visiškai naują formą turintį indą, nes atpažįsta jo funkciją. Tačiau klausimas, ar šis gebėjimas išskirtinai priklauso žmogui, jau nebeatrodo toks akivaizdus. Nauji tyrimai rodo, kad ne tik žmogaus artimiausi giminaičiai – šimpanzės ar bonobai – bet ir mūsų kasdieniai bičiuliai šunys sugeba atpažinti daiktų funkcijas ir pagal jas juos suskirstyti.
Kodėl mums reikia kategorizuoti?
Kategorizavimas ir apibendrinimas yra svarbūs racionalūs procesai, leidžiantys orientuotis sudėtingame pasaulyje. Žmonės šią galią stipriausiai išvysto per kalbą, simbolius bei vizualias asociacijas. Tačiau šis procesas dažnai komplikuojasi – vienas žodis gali turėti daugybę reikšmių, o ženklas kartais tampa svarbesnis už patį reiškinį. Vis dėlto gebėjimas skirstyti daiktus į grupes padeda efektyviau veikti, priimti sprendimus ir išvengti chaoso. Iki šiol manyta, kad tokia sąmoninga veikla yra būdinga tik žmogui, tačiau šunys šį mitą paneigia.
Šunų žodynas ir pirmieji bandymai
Gyvūnų psichologai jau seniai pastebėjo, kad protingesni keturkojai geba atpažinti žodžius. Įspūdingas pavyzdys – šešerių metų kalytė Arya, žinanti savo šeimininkų, kitų šunų, draugų vardus ir atpažįstanti apie 70 skirtingų žaislų. Arya kartu su dar keliomis dešimtimis keturkojų dalyvavo tyrime, kuris parodė, jog šunys geba susieti naujus, niekada anksčiau nematytus daiktus su jiems jau pažįstamomis funkcijomis.
Kaip vyko eksperimentas?
Mokslininkai pasirinko 10 šunų, turinčių išskirtinę žodžių atmintį, vadinamųjų „gabiuosius žodžių mokinius“. Pirmiausia jiems buvo parodytos dvi skirtingos žaislų grupės: vieni buvo skirti mėtyti, kiti – tampyti. Kiekvienai grupei buvo priskirti žodiniai ženklai. Vėliau šunims duodami komandų testai – „atnešk mesti“ arba „atnešk tampyti“. Kai gyvūnai sėkmingai atpažino pažįstamus žaislus, tyrėjai perėjo prie kito etapo: įvedė naujus, jiems dar nematytus daiktus.
Nors šie nauji žaislai atrodė visiškai kitaip, jie atliko tas pačias funkcijas. Eksperimento metu šunys turėjo iš kito kambario parnešti „metimui“ arba „tempimui“ skirtą daiktą, kurio pavadinimo niekada nebuvo girdėję. Rezultatai pranoko lūkesčius: keturkojai, pasitelkdami pažįstamas kategorijas, sėkmingai parinkdavo tinkamus žaislus dažniau, nei tai galėjo lemti atsitiktinumas.
Rezultatai, priverčiantys permąstyti gyvūnų mąstymą
Mokslininkai nustatė, kad šunys vidutiniškai teisingai pasirinko naujus žaislus 31 kartą iš 48 bandymų. Kai suklysdavo, dažniausiai rinkdavosi seną, pažįstamą žaislą arba netinkamą naują variantą. Tai rodo, jog šunys geba apibendrinti objektus ne pagal jų fizinę išvaizdą, o pagal funkciją. Kitaip tariant, jie suprato, jog svarbu ne daikto forma ar spalva, o tai, ką su juo galima veikti.
Šis atradimas yra nepaprastai reikšmingas. Jis parodo, kad net be sudėtingos kalbos šunys geba kurti abstrakčias mentalines kategorijas. Tokiu būdu jie ne tik atpažįsta garsinius signalus, bet ir susieja juos su veiksmu bei kontekstu. Tai artina šunų mąstymą prie žmonių ir atveria naujas galimybes tyrinėti jų pažinimo procesus.
Ką tai reiškia žmogui?
Nors šunys negali perprasti mūsų kalbos gramatikos ar semantikos subtilybių, jie turi kitą pranašumą – gebėjimą perprasti žmogaus ketinimus ir veiksmus. Šis atradimas leidžia geriau suprasti, kodėl šunys taip puikiai prisitaiko prie mūsų gyvenimo būdo: jie ne tik išmoksta atpažinti žodžius, bet ir sukuria savo „vidinius žodynus“, pagrįstus funkcija ir veiksmu. Tai reiškia, kad mūsų augintiniai gali būti daug protingesni, nei iki šiol manėme.
Šis tyrimas dar kartą primena, jog žmogaus ir šuns ryšys remiasi ne tik emocijomis ar dresūra. Tai yra sudėtingas pažintinis procesas, kuris atskleidžia, kad tarp rūšių egzistuoja daugiau panašumų, nei skirtumų. Kaip kadaise buvo nustatyta su šimpanzėmis ir bonobais, taip dabar ir šunys priskiriami prie gyvūnų, gebančių kurti abstrakčias kategorijas. Tai įrodo, kad evoliucija išugdė bendrus pažintinius gebėjimus, kurie padeda išgyventi įvairioms rūšims.
Pabaigai
Šis mokslinis atradimas atveria naują langą į gyvūnų mąstymą. Tai nėra vien tik įdomybė šunų mylėtojams – tai žingsnis link gilesnio supratimo, kaip veikia protas, kai kalba nėra pagrindinis pažinimo instrumentas. Galbūt tai privers mus dar labiau gerbti savo keturkojus draugus ir pamatyti juos ne tik kaip ištikimus palydovus, bet ir kaip būtybes, turinčias sudėtingą ir nuoseklų mąstymą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
