Daugelis iš mūsų norėtų turėti lygius, sveikus ir sniego baltumo dantis – tarsi Holivudo žvaigždės. Tačiau realybėje dažnai susiduriame su įvairiais dantų spalvos pakitimais, kurių vieni ryškiausių – baltos ar gelsvos dėmės ant emalio. Tokie pakitimai ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas.
Vienas dažniausių baltų dėmių atsiradimo ant dantų paaiškinimų – fluorozė. Tai dantų liga, kuri išsivysto dėl ilgalaikio ir nuolatinio per didelio fluorido kiekio organizme. Fluorozė pasireiškia įvairiomis formomis: nuo baltų linijų ir taškelių iki gelsvų ar rudų dėmių, o kartais – net matomų emalio pažeidimų. Šis pakitimas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau dažniausiai susiformuoja dar vaikystėje, kai dantų emalis vystosi aktyviausiai.
Iš kur organizmas gauna per daug fluorido?
Dantų emalio su fluoroze atsiradimas susijęs su pastoviu pertekline fluorido gausa organizme. Fluoridas savaime nėra žalingas – priešingai, mažomis dozėmis jis stiprina dantų emalį. Problemos prasideda tuomet, kai jo prisikaupia per daug. Vienas iš pagrindinių šaltinių – geriamasis vanduo, kuriame kai kuriose vietovėse natūraliai yra padidintas fluorido kiekis.
Fluorido gauname ir su kai kuriais maisto produktais, o vaikai kartais jį netyčia praryja valydami dantis pasta, turinčia didelę fluorido koncentraciją. Be to, žmonės, dirbantys pramonėje, kur aplinkoje yra didelė fluorido koncentracija, taip pat gali patirti jo perteklių.
Įtaką fluorido pertekliui daro ir individualūs organizmo ypatumai – silpnesnis imunitetas, kepenų veiklos sutrikimai ar tam tikros ligos, tokios kaip osteosklerozė ar osteoporozė. Visa tai gali lemti, kad fluoridas iš organizmo šalinamas lėčiau ir kaupiasi intensyviau.
Fluorozės požymiai ir kaip ją atpažinti
Fluorozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos, tačiau dažniausiai pastebimas pirmasis ženklas – dantų emalio spalvos pakitimai. Ant dantų atsiranda baltos, geltonos ar net rudos dėmės, kurios iš pradžių gali būti vos matomos, tačiau laikui bėgant tampa vis ryškesnės. Kartais dėmės atrodo tarsi matinės ar išblukusios.
Vystantis ligai, dantų emalis gali prarasti jautrumą, tapti šiurkštesnis, lengviau dėvėtis. Kai fluorozė pažengusi, emalis stipriai pažeidžiamas: susidaro erozijos, atsiveria dentinas, o tai sukelia dantų jautrumą ir skausmą. Labai sunkiais atvejais gali būti paveikiami ir kaulai, raumenys bei nervų sistema.
Nors fluorozės simptomai dažniausiai susiję su estetika, jie neretai rodo, kad organizme vyksta sudėtingesni procesai. Todėl pastebėjus bet kokius pakitimus dantų paviršiuje, svarbu nedelsti ir kreiptis į odontologą.
Kaip išvengti fluorozės ir kada pradėti gydymą?
Dantų fluorozės galima išvengti sąmoningai ribojant fluorido kiekį. Vienas svarbiausių žingsnių – pasirinkti dantų pastą pagal amžių: vaikams iki 6 metų turėtų būti naudojama pasta su mažesniu fluorido kiekiu, nes jie dažnai nuryja dalį pastos valydami dantis.
Mityba taip pat turi didelę reikšmę. Rekomenduojama į mitybą įtraukti produktus, kuriuose gausu kalcio, vitamino C, antioksidantų ir geležies – šie elementai stiprina dantų emalį ir mažina fluorido poveikį. Krūtimi maitinami kūdikiai taip pat rečiau patiria fluorozės riziką, nes motinos piene fluorido kiekis yra labai mažas.
Jei fluorozė jau išsivystė, gydymo būdas priklauso nuo jos stadijos. Lengvais atvejais pakanka emalio balinimo ir remineralizacijos procedūrų, kurios padeda atkurti emalio struktūrą ir spalvą. Gali būti taikoma elektroforezė, fotoforezė ar kitos profesionalios odontologinės procedūros. Sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingi dantų užpildai, laminatės, protezavimas ar keramikiniai vainikėliai.
Svarbiausia – nelaukti. Fluorozė pati nepraeina, o laiku pastebėti pokyčiai leidžia išvengti rimtesnių komplikacijų.
