Taisyklė žiedinėje sankryžoje: kodėl ją 80% vairuotojų supranta neteisingai

Tas momentas, kai nežinai, ar tu teisus

Įvažiuoji į žiedinę sankryžą ir staiga pajunti tą keistą jausmą. Lyg ir žinai, ką darajai, bet kažkas pasignalizavo. Arba pats pasignalizavai kitam, nors jis atrodė visiškai tikras dėl savo manevro. Grįžti namo ir galvoji, kas gi ten nutiko? Gal jis suklydo? O gal tu?

Tas momentas pažįstamas beveik kiekvienam vairuotojui. Žiedinė sankryža atrodo tokia paprasta, bet kažkodėl būtent joje kyla daugiausia nesusipratimų. Ne dėl to, kad žmonės nemoka vairuoti. Tiesiog tą vieną taisyklę žiedinėje sankryžoję kiekvienas prisimena šiek tiek skirtingai.

Tai nėra tavo vieno problema

Jeigu kada nors abejojei savimi žiedinėje sankryžoje, žinok, kad taip nutinka daugeliui. Net tiems, kurie vairuoja dešimtis metų. Net tiems, kurie mokykloje gavo puikius balus iš teorijos. Ši sankryža turi kažką ypatingo, kas priverčia suabejoti net labiausiai patyrusius.

Kai kurie tyrimai rodo, kad didžioji dalis vairuotojų neteisingai supranta eismo juostų keitimo taisykles žiedinėje sankryžoje. Ir tai nėra gėda. Tai tiesiog reiškia, kad ši taisyklė buvo prastai paaiškinta arba per sudėtingai suformuluota. Kai kažkas neveikia daugumai žmonių, problema dažniausiai yra ne žmonėse.

Taisyklė žiedinėje sankryžoje: kodėl ją 80% vairuotojų supranta neteisingai. Tai nėra tavo vieno problema

Kaip iš tiesų veikia ta taisyklė

Esmė labai paprasta, nors atrodo sudėtinga. Kai važiuoji žiedinėje sankryžoje išorine juosta, tu gali išvažiuoti bet kuriuo išvažiavimu. Kai važiuoji vidine juosta, tu privalo pirmiausia persirikiuoti į išorinę ir tik tada išvažiuoti. Ir čia prasideda painiava.

Daugelis mano, kad vidinė juosta skirta tik tiems, kas sukasi tolimesniu kampu. Kiti galvoja, kad iš vidinės juostos galima išvažiuoti tiesiai į išvažiavimą. Treti įsitikinę, kad posūkio signalas turi būti rodomas visą laiką. Ir visi jie kažkur girdėjo, kad būtent taip yra teisinga.

Problema ta, kad žiedinė sankryža reikalauja nuolatinio stebėjimo ir prisitaikymo. Čia neužtenka vienos taisyklės. Reikia matyti, kas vyksta aplink. Reikia suprasti, ką planuoja kitas vairuotojas. Ir reikia priimti, kad kartais abu galite būti teisūs, bet vis tiek susidursite.

Kai apsimeti, kad viskas aišku

Keisčiausia yra tai, kad dauguma vairuotojų niekada neprisipažįsta, jog nežino. Jie tiesiog važiuoja taip, kaip jiems atrodo teisinga, ir tikisi, kad kiti prisitaikys. Kai kyla konfliktas, visada kaltas tas kitas.

Tokia taktika veikia iki tam tikro momento. Bet kiekvieną kartą, kai nutylime savo abejonę, mes prisidedame prie bendros painiavos. Kažkas pasignalizuoja, kažkas staigiai stabdo, kažkas sunervintas važiuoja toliau ir neša tą stresą visą dieną.

Neatrodo didelė problema, kol neįvyksta. Bet žiedinėse sankryžose įvyksta nemažai smulkių incidentų. Ne todėl, kad vairuotojai neatsargūs. Tiesiog todėl, kad visi yra įsitikinę savaip, ir niekas nenori būti tas, kuris suklydo.

Kartais užtenka tiesiog sustoti ir pagalvoti

Nėra čia ko spręsti ar taisyti. Kartais tiesiog verta sau pripažinti, kad ne viską žinai. Ir kad tai yra visiškai normalu. Niekas negimė mokėdamas vairuoti žiedinėse sankryžose. Niekas negimė žinodamas visų taisyklių.

Gal kitą kartą, kai pajusi tą pažįstamą abejonę, tiesiog leisi jai būti. Gal šiek tiek sulėtinsi ir pažiūrėsi atidžiau. Gal nepaduosi signalo kitam vairuotojui, net jei būsi tikras, kad jis neteisus. Nes galbūt jis galvoja tą patį apie tave.