Pavelas Durovas, „Telegram“ žinučių programėlės įkūrėjas, vėl atsidūrė Prancūzijos teisėsaugos akiratyje. Pirmadienį jis buvo apklausiamas Paryžiaus teisme dėl kaltinimų, jog jo platforma galėjo padėti vykdyti organizuotą nusikalstamą veiklą. 40-metis verslininkas, turintis Rusijos ir Prancūzijos pilietybes, kaltinamas prisidėjęs prie nelegalaus turinio platinimo – nuo neteisėtų finansinių operacijų iki vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų.
Durovas kaltinimus atmeta. Jis tvirtina, kad „Telegram“ nebuvo sukurta nusikalstamai veiklai, tačiau pripažįsta, kad platformoje daugėja nusikaltėlių veiklos pėdsakų. Būtent todėl jis esą įsipareigojęs stiprinti moderavimo priemones. Jo teisininkų teigimu, ši byla paremta išpūstais faktais, o naujausi parodymai turėtų įrodyti kaltinimų nepagrįstumą.
Trečioji apklausa ir teisinė kova
Tai jau trečiasis kartas, kai Durovas sėda priešais tyrėjus nuo tada, kai jam 2024-aisiais buvo pateikti oficialūs kaltinimai. Į Paryžiaus teismą jis atvyko lydimas net keturių advokatų komandos, pasiruošusių kovoti dėl kliento reputacijos. Anot jo gynėjų, šis teismo posėdis leido pateikti papildomus paaiškinimus ir sustiprinti gynybos poziciją.
Po pradinio suėmimo Durovui buvo uždrausta palikti Prancūziją, tačiau nuo šių metų liepos pradžios teismo kontrolės sąlygos šiek tiek sušvelnintos. Dabar jis gali gyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės. Tuo pat metu jo advokatai siekia, kad būtų visiškai panaikinti visi kaltinimai.
Platformos atsakomybė – amžina interneto dilema
„Telegram“ – viena populiariausių saugių žinučių programėlių pasaulyje, turinti šimtus milijonų vartotojų. Ji vertinama dėl savo privatumo apsaugos ir galimybės kurti uždarus kanalus, tačiau būtent šios savybės dažnai tampa traukos centru ir nusikaltėliams. Tai kelia klausimą: kiek platformos kūrėjai atsako už tai, ką jų vartotojai daro?
Prancūzijos pareigūnai teigia, kad Durovas nepakankamai bendradarbiavo kovoje su nelegaliu turiniu. Tačiau šaltiniai, susiję su organizuoto nusikalstamumo bylomis, pripažįsta, jog po jo sulaikymo bendradarbiavimas pagerėjo. Tokia situacija primena kitas tarptautines bylas, kai technologijų gigantai atsiduria tarp dviejų ugnių – privatumo šalininkų ir teisėsaugos institucijų.
Teisinė kova persikelia į Europos lygmenį
Durovo gynėjai neapsiriboja Prancūzijos teismu. Jie pateikė skundus dėl bylos konstitucingumo ir netgi kreipėsi į Europos Sąjungos aukščiausiąjį teismą, prašydami išaiškinti bylos teisėtumą pagal ES teisę. Advokatai tvirtina, kad daugelis tyrimo veiksmų atlikti pažeidžiant tiek Prancūzijos, tiek Europos teisės normas. Tai rodo, jog ši byla gali tapti precedentu, nulemsiančiu ateities diskusijas apie interneto platformų atsakomybę.
Ką tai reiškia Lietuvai ir Europai?
Nors Durovo byla vyksta Prancūzijoje, jos atgarsiai pasiekia visą Europą. „Telegram“ yra plačiai naudojama ir Lietuvoje – nuo kasdienių pokalbių iki politikos, aktyvizmo ar net verslo komunikacijos. Jei tokie procesai taps norma, platformos gali būti priverstos įdiegti griežtesnius turinio filtrus ar net apriboti tam tikras funkcijas. Tai gali turėti įtakos tiek žodžio laisvei, tiek vartotojų privatumui.
Ši byla atskleidžia esminę įtampą tarp technologinės pažangos ir teisinės atsakomybės. Kol vieni mato Durovą kaip privatumo gynėją, kiti jį kaltina prisidėjus prie pavojingų veikų. Galutinis teismo sprendimas gali tapti istoriniu momentu, nubrėšiančiu naujas ribas visoms interneto platformoms Europoje.
Pirmasis „Telegram“ skandalas – dėl ko viskas prasidėjo?
Pirmieji rimti įtarimai „Telegram“ atžvilgiu pasirodė dar gerokai prieš dabartinę bylą. Platforma išpopuliarėjo dėl savo aukšto privatumo lygio ir užšifruotų pokalbių, tačiau būtent ši savybė greitai atkreipė teisėsaugos dėmesį. Pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad programėlę naudoja teroristinės organizacijos, narkotikų prekeiviai ir kiti nusikalstami tinklai. Vienas pirmųjų skandalų kilo dėl to, kad „Telegram“ buvo naudojama teroro aktų planavimui Artimuosiuose Rytuose bei propagandos platinimui Europoje.
Tuo metu dauguma Vakarų valstybių reikalavo, kad „Telegram“ atvertų prieigą prie užšifruotų pokalbių, tačiau Durovas kategoriškai atsisakė, motyvuodamas vartotojų teisės į privatumą apsauga. Šis sprendimas pelnė jam privatumo gynėjo reputaciją, bet kartu užtraukė įtarimų šešėlį, kad platformos vadovas nėra linkęs bendradarbiauti net esant rimtoms saugumo grėsmėms.
Istorija kartojasi naujomis formomis
Dabartinė byla Prancūzijoje tarsi primena tuos pirmuosius konfliktus tarp „Telegram“ ir teisėsaugos. Skirtumas tas, kad šiandien kaltinimai dar labiau išsiplėtė – nuo teroristinio turinio toleravimo iki vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimo, pinigų plovimo schemų bei neteisėtų finansinių operacijų. Tai nebėra tik klausimas apie užšifruotus pokalbius – dabar diskutuojama, ar „Telegram“ vadovas apskritai tinkamai prižiūri savo platformą ir ar ji nėra tapusi patogia erdve nusikalstamoms veikloms vystytis.
Tokia situacija dar labiau komplikuoja Durovo poziciją. Jeigu pirmasis skandalas buvo labiau ideologinis – privatumas prieš saugumą – tai dabar byla paliečia realias aukas ir tarptautinius nusikaltimus. Teismui teks atsakyti, ar technologijų kūrėjai turi absoliučią laisvę kurti anonimiškumą užtikrinančias platformas, ar vis dėlto jie privalo būti atsakingi už tai, kaip šios platformos naudojamos.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
