Tibeto gyventojai jau tūkstančius metų stebina mokslininkus savo gebėjimu gyventi ir klestėti itin aukštai, kur deguonies kiekis ore gerokai mažesnis nei jūros lygyje. Nors daugumai žmonių buvimas tokiose vietose sukelia aukščio ligą ar rimtus sveikatos sutrikimus, tibetiečiai išlieka atsparūs. Naujausi tyrimai atskleidė, kad šis fenomenas – ne atsitiktinumas, o unikali Tibeto geno dovana, paveldėta iš senovės žmonių rūšies.
Tibeto genas – evoliucijos stebuklas
Mokslininkai, tarp jų ir genetikas Čadas Hafas iš Teksaso universiteto, nustatė, kad Tibeto genas EPAS1 yra atsakingas už gebėjimą išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Šis genas leidžia organizmui efektyviau panaudoti deguonį net ir tada, kai jo trūksta. Daugumos žmonių organizmas, reaguodamas į deguonies stygių, gamina daugiau hemoglobino, todėl kraujas tampa tirštesnis ir padidėja širdies bei kraujagyslių apkrova. Tačiau tibetiečių versija šio geno veikia kitaip – ji apsaugo nuo pavojingo hemoglobino pertekliaus ir palaiko normalų deguonies tiekimą.
Įdomiausia, kad šis unikalus genetinis bruožas neatsirado spontaniškai – Tibeto genas buvo paveldėtas iš išnykusios žmonių rūšies, vadinamos denisoviečiais. Šie senovės žmonės gyveno Azijoje prieš maždaug 40 tūkstančių metų ir, kaip rodo genetiniai įrodymai, buvo puikiai prisitaikę prie gyvenimo kalnuose.
Denisoviečių pėdsakai Tibeto gyventojų genuose
Denisoviečiai buvo artimi neandertaliečiams, tačiau turėjo savitų genetinių ypatumų. 2010 metais Denisovos oloje, Altajaus kalnuose, rasti jų kaulų fragmentai suteikė pirmųjų įrodymų apie šią paslaptingą žmonių rūšį. Vėliau Tibeto plokščiakalnyje aptiktas žandikaulis parodė, kad denisoviečiai patys buvo prisitaikę prie gyvenimo aukštai virš jūros lygio.
Manoma, kad maždaug prieš 40–50 tūkstančių metų denisoviečiai susimaišė su ankstyvaisiais Azijos žmonėmis, o Tibeto genas tapo šio genetinio maino rezultatu. Šiandien apie 0,4 % tibetiečių genomo kilę būtent iš denisoviečių, o evoliucijos procesas per kelis tūkstančius metų išplatino šį naudingą geną tarp visų kalniečių.
Kaip Tibeto genas keičia mokslininkų požiūrį
Tibeto genas suteikė naujų žinių ne tik apie žmogaus prisitaikymą prie ekstremalių sąlygų, bet ir apie mūsų evoliucinę praeitį. Jis rodo, kad kai kurie mūsų gebėjimai kilo iš senovės žmonių, kurie paliko genetinį paveldą šiandieninėse populiacijose. Mokslininkai tikisi, kad šio geno tyrimai padės suprasti, kaip geriau gydyti hipoksiją – pavojingą deguonies trūkumą kraujyje – ir kaip žmogaus organizmas prisitaiko prie aplinkos pokyčių.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
