Žiemą, kai termometro stulpelis krenta žemiau nulio, o kiemus užkloja sniegas, vaizdas, kaip katė klaidžioja lauke, daugeliui kelia nerimą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad minkštas kailis yra natūrali apsauga nuo šalčio, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Katės išties mėgsta šilumą – tai liudija jų įprotis žiemą įsitaisyti prie radiatorių, židinių ar saulės apšviestų palangių. Tačiau ar tai reiškia, kad lauke jos jaučiasi taip pat saugiai? Ir svarbiausia – ką galime padaryti mes, ypač artėjant atšiauriausiems mėnesiams?
Ar katės iš tiesų gali sušalti?
Trumpas atsakymas – taip, katės gali sušalti. Ypač tuomet, kai ilgą laiką būna lauke arba kai temperatūra smarkiai nukrenta žemiau 0 °C. Lauke nuolat gyvenančios katės rudenį keičia kailį į tankesnį ir storesnį, kuris leidžia joms atlaikyti šaltesnes sąlygas. Tačiau naminėms katėms, kurios netikėtai pabėga ar yra išmetamos į lauką, tokia aplinka tampa rimtu išbandymu. Jų organizmas nėra prisitaikęs prie nuolatinio šalčio, todėl išgyvenimo tikimybė ženkliai sumažėja.
Vis dėlto katės pasižymi nepaprastu sumanumu. Jos instinktyviai ieško šiltų slėptuvių – rūsių, garažų, sandėliukų ar net automobilių variklių skyrių. Todėl trumpas pabėgimas iš namų dar nereiškia, kad augintinis neišgyvens. Didžiausia rizika kyla jauniems, sergantiems ar nusilpusiems gyvūnams. Jų organizmas paprasčiausiai neturi pakankamai resursų kovoti su šalčiu, tad kelios šaltos naktys gali tapti lemtingos.
Kaip atpažinti, kad katei per šalta?
Sveikos, prie lauko gyvenimo pripratusios katės gali ištverti net iki –20 °C temperatūrą kelias valandas, jei tik jų kailis išlieka sausas. Problemos prasideda tuomet, kai sninga ar lyja, o kailis sudrėksta – tuomet kūno šiluma prarandama itin greitai. Yra keli aiškūs signalai, rodantys, kad katei per šalta.
Dažniausiai gyvūnas susiriečia į kamuoliuką ir pakiša letenas po savimi, stengdamasis sumažinti šilumos nuostolius. Kailis tampa pasišiaušęs, o akys primerktos, lyg siauri plyšeliai. Tai ne atsipalaidavimo, o gynybinė reakcija. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, gresia hipotermija – pavojinga būklė, galinti baigtis net mirtimi.
Ką svarbu prisiminti auginant katę žiemą?
Jei katė gyvena namuose, per pačias šalčiausias dienas geriausia jos neišleisti į lauką. Didžiausia grėsmė – ne tik šaltis, bet ir galimybė pasiklysti ar neberasti kelio atgal. Net ir trumpa išvyka gali užsitęsti, o tuomet rizika išauga.
Jeigu jūsų augintinis įpratęs būti lauke ir nori išbandyti sniegą, leiskite tai daryti tik prižiūrint. Po 10–15 minučių verta grįžti į vidų, kad kūnas nespėtų per daug atšalti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kasdienius poreikius. Kai žemė įšąla, katei tampa sunku užkasti savo „reikalus“, todėl laikinai pastatyta kraiko dėžė lauke gali išspręsti problemą ir sumažinti stresą.
Benamės katės – tylūs žiemos kovotojai
Ypatingo dėmesio žiemą reikalauja benamės katės. Jos neturi nuolatinės šiltos vietos ir dažnai maitinasi nereguliariai, todėl kiekvienas šaltas periodas joms tampa išbandymu. Net ir nedidelė pagalba gali turėti didelę reikšmę.
Paprasčiausias sprendimas – nedidelis namelis su polistirolo sienelėmis, apsaugotas nuo vėjo ir drėgmės. Viduje pakanka pakloti antklodę, rankšluostį ar net šiaudų – svarbiausia, kad medžiaga būtų sausa. Ne mažiau svarbus ir stogas, kuris apsaugos nuo sniego bei lietaus ir leis slėptuvei tarnauti ilgiau.
Maistas žiemą taip pat tampa gyvybiškai svarbus. Kuo daugiau energijos ir riebalų sukaups katė, tuo lengviau jos organizmas kovos su šalčiu. Net reguliarus šėrimas gali padidinti išgyvenimo tikimybę. Jei pastebite mažą ar sergančią katę, geriausia jos nepalikti lauke – prieglauda ar gyvūnų globos organizacija suteiks reikalingą pagalbą.
Kada kailis padeda, o kada – nebe
Katės kailis iš tiesų gali apsaugoti nuo šalčio, tačiau tik tam tikromis sąlygomis. Jis turi būti sausas, o žema temperatūra neturi užsitęsti per ilgai. Ilgalaikiai šalčiai, ypač žemesni nei –20 °C, yra pavojingi net ir prie lauko gyvenimo pripratusiems gyvūnams. Tokiais atvejais papildoma pagalba tampa ne gerumo gestu, o būtinybe.
Mažas namelis su šilta paklode, rankšluosčiu ar šiaudais gali tapti skirtumu tarp išgyvenimo ir tragedijos. Tai paprastas, bet itin svarbus veiksmas, kuris leidžia parodyti atsakomybę ne tik už savo augintinius, bet ir už tuos, kurie neturi namų.
Taip pat skaitykite
Šaltis – nematomas priešas, kurį galime sušvelninti
Žiema katėms nėra tik romantiškas sniego fonas. Tai metas, kai kiekviena šiltesnė vieta ir kiekvienas maisto kąsnis gali lemti jų likimą. Kailis suteikia tam tikrą apsaugą, tačiau jis nėra visagalis. Būtent todėl žmogaus dėmesys ir sąmoningi sprendimai tampa esminiu faktoriumi. Kartais užtenka tik pastebėti, sustoti ir padėti, kad žiema katei netaptų paskutine.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
