Davidas Wolfe skelbia įdomią matematinę užduotį, kuri tapo dar viena interneto sensacija. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai įprasta mokyklinė lygtis, tačiau iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau. Daugeliui žmonių ši užduotis pasirodo kur kas painesnė, nei jie tikėjosi, o tai ir sukėlė didelį jos populiarumą. Paprastai atrodantys skaičiai slepia du visiškai skirtingus teisingus sprendimus, todėl ši užduotis tapo tikru gebėjimo „mąstyti kitaip“ išbandymu.
Patikrinkite, ar galite pateikti bent vieną iš dviejų teisingų atsakymų! Rekomenduojama pasiimti popieriaus lapą ir rašiklį – taip lengviau išvengsite painiavos. Neskubėkite slinkti žemyn – pabandykite išspręsti patys, kol nepamatysite sprendimų. Tokios užduotys padeda lavinti loginį mąstymą, gebėjimą pastebėti paslėptas taisykles ir įsitraukti į procesą.
Sprendimas numeris 1
- Dauguma žmonių pradeda pridėti 1 + 4, tai yra 5.
- Tada prie ankstesnės sumos (5) pridėkite 2 + 5 ir gausite 12.
- Toliau naudokite tą pačią logiką: pridėkite 3 + 6 = 9, tada 9 pridėkite prie prieš tai gautos sumos (12) ir gausite 21.
- Paskutiniame žingsnyje pridėkite 8 + 11 = 19, o tuomet 19 pridėkite prie 21 ir galutinis atsakymas bus 40.
Vienas iš teisingų atsakymų yra 40.
Sprendimas numeris 2
- 1 + 4 = 5, tačiau kitas mąstymo būdas duotų: 1 + (4 × 1).
- Naudodami tokią formulę, toliau skaičiuokite: 2 + (2 × 5) = 12.
- Tuomet 3 + (3 × 6) = 21.
- Galiausiai 8 + (8 × 11) = 96.
Antras teisingas atsakymas yra 96.
Kurį sprendimo būdą pasirinkote jūs?
Kodėl tokios užduotys yra naudingos?
Tokio tipo galvosūkiai atskleidžia, kaip skirtingai žmonės gali interpretuoti informaciją ir kokius mąstymo modelius pasirenka. Vieni iškart ieško paslėptos logikos, kiti remiasi klasikine aritmetika, treti mėgina atrasti dėsningumą tarp eilučių. Tai puikus būdas parodyti, kad logika nebūtinai yra vienareikšmė ir kartais net paprasti skaičiai gali turėti kelias teisingas interpretacijas.
Be to, tokios užduotys padeda pagerinti kognityvines funkcijas: dėmesio koncentraciją, analitinį mąstymą, gebėjimą atpažinti sekas ir dėsnius. Reguliarus tokių testų sprendimas gali tapti puikiu smegenų mankštos būdu, nes skatina kūrybingą problemų sprendimą ir lankstesnį mąstymą.
Svarbu ir tai, kad tokios užduotys sukuria tam tikrą iššūkį. Žmonės, kurie mėgsta testuoti savo intelektą ir patirti pasiekimo jausmą, dažnai renkasi tokio tipo galvosūkius. Tai suteikia ne tik smagumo, bet ir realios naudos kasdieniam mąstymui.
Kaip tokios užduotys gerina loginį mąstymą?
Šios užduotys verčia žvelgti į problemą iš skirtingų pusių, o tai skatina mąstymo lankstumą. Vieno sprendimo paieška dažnai nepakanka – reikia analizuoti, kokiais būdais galima gauti skirtingus rezultatus. Tokiu būdu treniruojamas gebėjimas suprasti kelias taisyklių sistemas vienoje situacijoje.
Daugelis žmonių yra pripratę prie tradicinių aritmetinių lygties sprendimų, todėl šis variantas priverčia suabejoti įprasta logika. Kai pripažįstama, kad gali egzistuoti daugiau nei vienas teisingas atsakymas, keičiasi ir mąstymo požiūris: atsiranda kūrybingumas, gilus problemos analizavimas ir gebėjimas pritaikyti netradicinius metodus.
Tokie testai taip pat ugdo kantrybę. Norint rasti sprendimą, reikia neskubėti, susikoncentruoti ir nuosekliai tikrinti savo mintis. Šios savybės svarbios tiek mokantis, tiek dirbant ar sprendžiant kasdienes užduotis, todėl tokios galvosūkio tipo lygtis turi praktinės naudos ne tik intelektiniame kontekste.
Kodėl žmonėms patinka tokio tipo matematiniai iššūkiai?
Žmonės mėgsta galvosūkius, kurie atrodo paprasti, bet slepia sudėtingumą. Tai veikia kaip mažas intelektinis žaidimas: iššūkis, kuris įtraukia, kelia smalsumą ir žadina norą įveikti užduotį. Tokie testai sukuria konkurencijos jausmą – tiek su kitais žmonėmis, tiek su savimi.
Be to, socialiniuose tinkluose tokios užduotys greitai plinta, nes kiekvienas nori sužinoti, ar jis patenka tarp tų, kurie „suprato“ paslėptą logiką. Tai sukuria priklausomybę primenantį smalsumą, kuris verčia išbandyti dar daugiau panašių testų. Tuo pačiu jie sukelia teigiamas emocijas, kai pavyksta atrasti teisingą atsakymą arba net du.
Galiausiai, tai puikus būdas praleisti laiką produktyviai. Užuot tiesiog skrolinus socialinius tinklus, žmonės gali išbandyti save, pajusti pasitenkinimą ir pagerinti kognityvinius gebėjimus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.