Vienas didžiausių XXI amžiaus energetinių skandalų įgauna naują kryptį. Po trejus metus trukusio tyrimo Vokietijos pareigūnai, kaip rašo The Wall Street Journal, teigia surinkę įrodymų, kad 2022 m. rugsėjį susprogdintą „Nord Stream“ dujotiekį galėjo prižiūrėti tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas. Ši informacija, jei ji pasitvirtintų, gali sukelti rimtą diplomatinę audrą tarp Berlyno ir Kijevo – nuo paramos peržiūrėjimo iki santykių atšalimo, o gal net įšalimo.
„Didžiausias šiuolaikinės istorijos sabotažas“
Vokietijos tyrėjai „Nord Stream“ sprogimą vadina „didžiausiu sabotažo aktu šiuolaikinėje istorijoje“. 2022 m. rugsėjo 26-ąją, kai po Baltijos jūra driokstelėjo keli galingi sprogimai, sunaikinę tris iš keturių dujotiekio linijų, pasaulis stebėjo suglumęs. Dujos, tekėjusios iš Rusijos į Vokietiją, turėjo simbolizuoti energetinį bendradarbiavimą, tačiau po atakos jos tapo geopolitinės konfrontacijos įrankiu.
Tyrimas, kaip skelbia WSJ, atskleidė, kad vienas iš diversijos dalyvių buvo Ukrainos pilietis Volodymyras Ž., gyvenęs Lenkijoje. Be jo, operacijoje dalyvavo ir elitinis Ukrainos karinis dalinys, kuriam vadovavo aukšto rango pareigūnai. Pasak Vokietijos tyrėjų, visa misija galėjo būti vykdoma tiesiogiai Zalužno žinia ir priežiūra.
„Tikslas – nutraukti Maskvos ir Berlyno priklausomybę“
Šaltiniai teigia, kad pagrindinis operacijos tikslas buvo susilpninti ekonominius ryšius tarp Maskvos ir Berlyno. „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ projektai, ilgus metus palaikyti įvairių Vokietijos vyriausybių, buvo laikomi vienu svarbiausių Rusijos ir Europos bendradarbiavimo simbolių. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį šie vamzdynai virto geopolitiniu Achilo kulnu.
Taip pat skaitykite
Ukraina, siekdama sutrikdyti Kremliaus įtaką Europai, turėjo aiškią strateginę paskatą – nutraukti dujų srautą, kuriuo Maskva ne tik gaudavo milijardinius pelnus, bet ir stiprino politinį spaudimą žemynui. Tad, jei hipotezė apie Ukrainos dalyvavimą pasitvirtins, sabotažas gali būti vertinamas ne kaip nusikaltimas, o kaip karinė operacija prieš agresorių.
Zalužnas – nuo fronto herojaus iki diplomato
Valerijus Zalužnas, vadintas „Ukrainos generolu geležine valia“, 2022 m. tapo Vakarų žiniasklaidos simboliu – žmogumi, kuris sustabdė Rusijos puolimą ir išsiskyrė racionalumu bei strateginiu mąstymu. 2024 m. jis netikėtai buvo pakeistas ginkluotųjų pajėgų vadu ir tapo Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.
Po WSJ publikacijos Zalužnas savo „Facebook“ paskyroje paliko mįslingą komentarą:
„Mes dar būsime laimingi, bet niekada – gėdos verti.“
Šie žodžiai, nors ir be tiesioginio atsakymo į kaltinimus, daugelio buvo suprasti kaip tylus pasididžiavimo ir užuominos ženklas – galbūt operacija, jei ji iš tiesų vyko, buvo atlikta sąmoningai ir su aukštesniu tikslu.
Vokietijos pozicija: teisingumas ar politinis spaudimas?
Berlynas siekia teisinio proceso – Vokietijos prokurorai paskelbė ketinantys sulaikyti tris karius ir keturis narus, priklausančius Ukrainos specialiosioms pajėgoms. Vienas iš įtariamųjų, pasak WSJ, žuvo rytų Ukrainoje 2024 m. pabaigoje.
Kitiems, tarp jų Serhijui K., gresia ekstradicijos procesai. Šis 49-erių ukrainietis šiuo metu laikomas Italijoje, kur paskelbė bado streiką, protestuodamas dėl, jo teigimu, nežmoniškų kalinimo sąlygų. Lenkijos teismas anksčiau atsisakė išduoti kitą įtariamąjį – Volodymyrą Ž. – Vokietijai, motyvuodamas, kad jei misiją organizavo Ukraina, ji buvo teisėta karinė operacija prieš priešišką valstybę, o ne nusikaltimas.
Tokie sprendimai rodo, kad net Europos Sąjungoje šis klausimas vertinamas skirtingai – vieni mato būtinybę laikytis teisinių principų, kiti – geopolitinį kontekstą.
Berlyno ir Kijevo santykių išbandymas
Iki šiol Vokietija buvo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų – tiek finansiškai, tiek karine pagalba. Berlynas perdavė Kijevui modernias oro gynybos sistemas, šarvuotą techniką ir finansinę paramą. Tačiau WSJ straipsnio autorius įspėja: jei įtarimai dėl Zalužno vaidmens pasitvirtins, Vokietijos parama gali būti peržiūrėta.
Galimas „paramos pristabdymas“ būtų ne tik ekonominis, bet ir simbolinis smūgis Ukrainai, kuri remiasi Vakarų solidarumu kovoje su Rusijos agresija. Kijevo diplomatiniai kanalai šiuo metu vengia viešų komentarų, tačiau neoficialiai pripažįstama – bet kokios teismo bylos šiuo klausimu tik gilins įtampą.
Kas liks po sprogimų?
Po Baltijos dugnu sprogusio dujotiekio pasekmės juntamos ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje. „Nord Stream“ istorija tapo simboliu to, kaip greitai energetinė priklausomybė gali pavirsti geopolitine spąstais. Vokietija dabar balansuoja tarp noro išsaugoti teisinį principingumą ir būtinybės išlaikyti strateginę partnerystę su Ukraina.
Ši byla – tai ne tik klausimas, kas paspaudė detonatoriaus mygtuką. Tai klausimas, kas šiandien valdo energijos, politikos ir moralės pusiausvyrą Europoje.
