JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė sprendimą, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių lūžių kare Ukrainoje. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad pirmą kartą Trumpo administracija sutiko suteikti Ukrainai žvalgybos duomenis, leidžiančius rengti raketų smūgius giliai Rusijos teritorijoje esančiai energetikos infrastruktūrai. Tai reiškia, kad amerikiečiai ne tik stiprina politinę paramą Kijevui, bet ir atveria kelią naujam karo etapui, kuriame pagrindinis tikslas – atimti iš Kremliaus išteklius, leidžiančius tęsti agresiją.
JAV keičia pagalbos Ukrainai pobūdį
Iki šiol Vašingtonas daugiausia apsiribojo gynybinės ginkluotės tiekimu ir paramos paketais, padedančiais Ukrainai apsaugoti savo teritoriją. Tačiau naujas sprendimas žymi aiškų posūkį: pirmą kartą amerikiečių žvalgybos duomenys bus naudojami atakoms prieš objektus, esančius ne okupuotose teritorijose, o giliai Rusijos viduje. Tai signalas, kad Trumpo administracija yra pasirengusi padidinti spaudimą Maskvai ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais.
Pasak leidinio šaltinių, JAV ketina perduoti informaciją, reikalingą Ukrainai taikyti į naftos perdirbimo gamyklas, vamzdynus, elektrines ir kitą energetikos infrastruktūrą. Tokie smūgiai galėtų ne tik sutrikdyti Rusijos karo mašinos veikimą, bet ir sumažinti Kremliaus pajamas iš naftos eksporto.
NATO sąjungininkų vaidmuo
Amerikos sprendimas nėra izoliuotas – Vašingtonas ragina ir kitus NATO partnerius sekti šiuo pavyzdžiu. Pasak „The Wall Street Journal“, siekiama, kad žvalgybos mainai ir ginkluotės tiekimas Ukrainai būtų koordinuotas ir vieningas. Tai atspindi vis labiau stiprėjantį supratimą, jog karas Ukrainoje – ne tik regioninis konfliktas, bet ir egzistencinis iššūkis visai Europos saugumo sistemai.
Taip pat skaitykite
Ukraina laukia Tomahawkų
Dar viena galima šio sprendimo pasekmė – pažangios ginkluotės tiekimas. Kai kurie šaltiniai teigia, jog JAV svarsto galimybę perduoti Ukrainai Tomahawk ir Barracuda raketas. Nors oficialus sprendimas dar nepriimtas, vien tokia diskusija rodo, kad ribos, kurios dar prieš metus atrodė neįveikiamos, šiandien ima nykti.
Tomahawk raketos – tai tikslūs sparnuotieji ginklai, kurių veikimo nuotolis siekia apie 1600 kilometrų. Tokios sistemos leistų Ukrainai smogti taikiniams, esančiems toli nuo fronto linijų, ir realiai pakeistų karo logiką. Šaltinių teigimu, prezidentas Zelenskis jau prašė šių raketų, pabrėždamas, kad jų panaudojimas leistų smarkiai sumažinti Rusijos energetinius pajėgumus.
Politiniai ir kariniai iššūkiai
Vis dėlto šis žingsnis nėra paprastas. Pasak „The Wall Street Journal“, JAV pareigūnai dar laukia oficialių rašytinių nurodymų iš Baltųjų rūmų, kad galėtų pradėti perduoti būtiną žvalgybą. Tai reiškia, jog Trumpo sprendimas yra strateginis signalas, bet iki realios pagalbos įgyvendinimo dar teks įveikti biurokratinius ir politinius barjerus.
Tačiau net ir šis pranešimas iš karto sukėlė diskusijų bangą tarptautinėje arenoje. Kritikai baiminasi, kad smūgiai Rusijos gilumoje gali išprovokuoti dar agresyvesnį Kremliaus atsaką, o šalininkai pabrėžia, kad tiksliniai smūgiai prieš energetikos objektus yra viena veiksmingiausių priemonių mažinant Maskvos galimybes finansuoti karą.
Žinutė Kremliui
Trumpas, pasak „The Wall Street Journal“, per pokalbį su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad yra atviras galimybei panaikinti ankstesnius apribojimus dėl amerikietiškų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje. Tai signalas, jog Vašingtonas nebemano, kad „raudonųjų linijų“ laikymasis yra naudingas, o greičiau priešingai – tik padeda Kremliui jaustis nebaudžiamam.
Kijevui tai – ne tik techninė, bet ir moralinė parama. Žinojimas, kad JAV yra pasirengusios ne tik ginti Ukrainą nuo išorės atakų, bet ir suteikti įrankius atsakomiesiems veiksmams, suteikia naują viltį šalyje, kurią jau trečius metus aliną karas.
Naujas karo etapas
Ukrainos karas prieš Rusiją nuo pat pradžių buvo išskirtinis tuo, kad mažesnė valstybė stengėsi atsilaikyti prieš daug didesnį agresorių. Tačiau iki šiol daugelis paramos priemonių buvo gynybinio pobūdžio. Dabar, kai JAV keičia savo poziciją, galima kalbėti apie naują karo etapą – tokį, kuriame agresoriaus infrastruktūra tampa pagrindiniu taikiniu.
Tokie smūgiai gali turėti ilgalaikį poveikį: sutrikdyti kuro tiekimą kariuomenei, apriboti elektros energijos naudojimą karinėje pramonėje, sumažinti finansines įplaukas į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, smūgiai giliai Rusijoje ne tik skaudins režimą, bet ir silpnins jo galimybes tęsti invaziją.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
