Daugelis žmonių su nuoširdžiu noru rūpintis gamta pakabina lesyklą sode, balkone ar kieme, tačiau po kelių dienų nusivylę pastebi – ji lieka tuščia. Sėklos nesulesamos, o paukščiai, regis, sąmoningai vengia šios vietos. Kodėl taip nutinka? Priežastys dažniausiai slypi ne paukščių nenore, o mūsų pačių klaidose. Lesyklos vieta, jos išvaizda ir net pasirinktas maistas gali lemti, ar paukščiai jausis saugūs ir norės sugrįžti.
Paukščiai yra itin atsargūs gyvūnai. Jų elgesį lemia instinktai, išugdyti per tūkstančius metų, kai kiekviena klaida galėjo kainuoti gyvybę. Todėl lesyklą jie vertina ne kaip dovaną, o kaip galimą pavojų. Tik tinkamai paruošta vieta ir apgalvotas šėrimas gali pakeisti jų nuomonę.
Kodėl paukščiai vengia lesyklos
Viena dažniausių priežasčių – netinkama lesyklos vieta. Jei ji pakabinta atviroje erdvėje, toli nuo krūmų ar medžių, paukščiai neturi kur pasislėpti kilus pavojui. Jiems būtina galimybė akimirksniu pasprukti ir pasislėpti lapijoje ar tankesnėse šakose. Todėl šalia visada turėtų būti krūmai arba medžiai, tačiau ne taip arti, kad plėšrūnai galėtų lengvai pasinaudoti priedanga.
Didelę reikšmę turi ir lesyklos spalva. Ryškūs atspalviai, tokie kaip raudona, geltona ar oranžinė, traukia ne tik žmonių, bet ir plėšrūnų dėmesį. Paukščiams tokios spalvos kelia nerimą. Kur kas saugiau jie jaučiasi lesyklose, kurios savo spalva susilieja su aplinka. Natūralaus medžio, žalios ar rudos spalvos lesyklos yra daug patrauklesnės ir atrodo mažiau pavojingos.
Taip pat skaitykite
Kita dažna klaida – per žemai pakabinta lesykla. Jei ji yra per arti žemės, lengviau pasiekiama katėms ar kitiems plėšrūnams. Optimalus aukštis – bent pusantro metro nuo žemės. Taip pat labai svarbu vengti vietų šalia langų ar stiklinių paviršių, nes paukščiai gali į juos atsitrenkti.
Jei visos šios sąlygos įvykdytos, tačiau paukščiai vis tiek neatskrenda, tikėtina, kad jiems tiesiog nepatinka siūlomas maistas.
Kaip pritraukti paukščius tinkamai parinktu lesalu
Kiekviena paukščių rūšis turi savitus mitybos įpročius. Vieni renkasi smulkias sėklas, kitiems reikia riebesnio ir kaloringesnio maisto. Jei norite, kad lesykla taptų gyvybinga vieta, verta tai įvertinti.
Ką mėgsta zylės
Lietuvoje gyvena šešios zylių rūšys, tačiau dažniausiai lesyklose lankosi mėlynosios ir didžiosios zylės. Jos nėra itin išrankios, tačiau geriausiai viliojamos juodosiomis, nesūdytomis saulėgrąžų sėklomis. Taip pat tinka soros, kviečiai, avižos ar avižiniai dribsniai.
Prie tokio maisto dažnai prisijungia ir kiti smulkūs paukščiai – žvirbliai, bukučiai, žalvarniai ar geltonieji startai. Papildomai galima pakabinti nesūdytų lašinių gabalėlių. Tai ypač vilioja zyles žiemą, o kartais prie jų prisijungia net geniai.
Kaip suvilioti sniegenas
Daugelis mano, kad sniegenos į Lietuvą atskrenda tik žiemą, tačiau iš tiesų jos čia gyvena ištisus metus. Tiesiog šiltuoju sezonu šie paukščiai yra labai slapūs, o žiemą dėl ryškiai raudonų pilvų tampa lengviau pastebimi.
Sniegenas labiausiai vilioja saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, riešutai, soros bei avižiniai dribsniai. Žiemą į lesyklą galima įdėti ir perpjautą obuolį. Jis ne tik suteikia vitaminų, bet ir padeda paukščiams gauti drėgmės, kurios šaltuoju metu labai trūksta.
Ką reikia žinoti apie genių šėrimą
Lietuvoje aptinkamos net devynios genių rūšys, tačiau lesyklose jos pasirodo retai ir dažniausiai tik per didelius šalčius. Geniai yra vabzdžiaėdžiai paukščiai, todėl žiemą jiems reikia itin kaloringo, baltymingo maisto.
Taip pat skaitykite
Jiems labiausiai tinka gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejingos sėklos, riešutai bei mėsa. Efektyvus būdas – paruošti riebalų, maltos mėsos, sėklų ir riešutų mišinį ir įtrinti jį į porėtą medžio žievę 2–3 metrų aukštyje, pavėsyje. Taip pat tinka specialios lentelės su pritvirtintais indeliais, į kuriuos dedami sustingę riebalai su riešutais. Riebalų kamuoliukai, pakabinti taip, kad liestų medžio kamieną, taip pat dažnai sudomina ir genius, ir lipučius.
Kaip pamaitinti retą, bet įspūdingą kėkštą ar sniegeną giminaitį – sviliką
Sviliko mitybos pagrindą sudaro stambios sėklos iš spygliuočių ir lapuočių medžių bei kaulavaisinių augalų kauliukai. Šis paukštis turi nepaprastai stiprų snapą, kuriuo gali sutraiškyti net labai kietus lukštus. Jam tinka buko, skroblo sėklos, gliaudyti graikiniai riešutai, taip pat soros, juodosios saulėgrąžos, avižos, aguonos, rapsų, kanapių, moliūgų ar agurkų sėklos. Šį maistą geriausia tiesiog paberti lesykloje.
Švara ir kokybė – būtinos sąlygos
Kad ir kuo šertumėte paukščius, būtina atkreipti dėmesį į sėklų kokybę. Jos neturi būti drėgnos, pelėsinės ar pasenusios. Griežtai draudžiama lesinti sūdytomis sėklomis ar riešutais. Lesyklą reikia reguliariai valyti nuo nesuėsto maisto likučių ir paukščių išmatų, nes tai padeda išvengti ligų plitimo.
Tinkamai paruošta lesykla gali tapti tikru paukščių traukos centru. Šiek tiek kantrybės, žinių ir atidumo – ir jūsų kieme apsilankys ne tik įprasti, bet ir retesni, stebinantys sparnuočiai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
