Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, bendradarbiaudami su Ukrainos kolegomis, kuria inovatyvius tvarsčius, kurie gali žymiai paspartinti žaizdų gijimą. Šis projektas yra itin aktualus, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje pasekmes ir didelį galūnių sužalojimų skaičių. Kuo šie tvarsčiai pasitarnaus ne tik mūšio lauke?
Pagalba amputuotiesiems ir ne tik
Pagrindinis šių tvarsčių tikslas – padėti amputuotų galūnių gijimo procesui iki protezavimo. Kaip teigia KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorė Daiva Mikučionienė, sklandus gijimas yra būtinas, kad žmogus kuo greičiau galėtų grįžti į visavertį gyvenimą.
Nors pirmiausia šie tvarsčiai skirti kariškiams, profesorius Rimvydas Milašius pabrėžia, kad galūnių sužalojimų mastas yra toks didelis, jog ši pagalba bus gyvybiškai svarbi ir civiliams. Po sprogimų pažeidžiamos galūnės sudaro apie 20 proc. visų sužalojimų, o minos, deja, liks dešimtmečių problema net ir pasibaigus karui.
Saugumas ir efektyvumas
Šiuo metu Ukrainos ligoninėse žaizdos dezinfekuojamos ultravioletiniais spinduliais, tačiau tai gali pažeisti sveikus audinius. Kauno mokslininkai sukūrė saugesnę ir efektyvesnę alternatyvą – specialiai apdorotą medžiagą, kuri pasižymi tokiu pat poveikiu, bet be šalutinių reiškinių. Profesorė D. Mikučionienė aiškina, kad įtvarai chemiškai apdorojami taip, kad apsaugotų nuo perteklinės spinduliuotės, veikiant tik pačią žaizdą.
Taip pat skaitykite
Šios naujosios medžiagos paslaptis – varis. Žinomas kaip stiprus baktericidas, jis tvarsčiuose tarnauja kaip ilgalaikė antibakterinė priemonė viso gydymo metu. KTU mokslininkų ir Ukrainos kolegų sukurta metodika užtikrina, kad antibakterinis poveikis išlieka net ir po daugkartinio skalbimo.
Išskirtinės savybės ir ateities perspektyvos
Šie tvarsčiai išsiskiria ne tik sudėtimi, bet ir forma – jie yra be siūlių. Tai itin svarbu formuojant lygų rando paviršių amputuotos bigės vietoje, nes nelygus randas gali lemti nuospaudų ir net naujų žaizdų atsiradimą. Be to, medžiaga prisitaiko prie kiekvieno žmogaus individualiai, suformuodama tikslią kompresiją, pritaikytą konkrečiam pacientui.
Karas Ukrainoje parodė, kad planuotos priemonės ne visada veikia, todėl reikalingos naujos technologijos. Anot profesoriaus R. Milašiaus, karas keičia technologijas ir mūsų supratimą apie tai, ką ir kaip reikia daryti. Šie inovatyvūs tvarsčiai yra tiesioginė karo pasekmė ir atsakas į iškilusius iššūkius.
Atlikus išsamius mechaninius ir ciklinius bandymus, imituojančius dėvėjimo sąlygas, tvarsčių patvarumas ir efektyvumas jau patvirtintas. Pirmieji juos išbandė ukrainiečiai, o mokslininkai tikisi, kad ateityje šie pažangūs tvarsčiai bus plačiai naudojami ir Lietuvoje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
