Praėjo šešeri metai nuo tos akimirkos, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo apie paslaptingą virusą, užfiksuotą Uhano mieste Kinijoje. Tuomet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad ši kvėpavimo takų liga paralyžiuos visą planetą, privers vyriausybes įvesti griežčiausius karantino apribojimus ir pareikalaus milijonų gyvybių. Šiandien, kai pandemijos šešėlis jau nebe toks grėsmingas, mokslininkai pagaliau gali įvertinti, ar masinės vakcinacijos programos tikrai pasiteisino ir ką jos reiškė žmonėms, kurie nusprendė pasiskiepyti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo šios ligos mirė apie 7,1 milijono žmonių visame pasaulyje. Vien Jungtinėje Karalystėje COVID-19 tapo mirties priežastimi daugiau nei 227 tūkstančiams gyventojų. Šie skaičiai byloja apie tragedijos mastą, kuris palietė beveik kiekvieną šeimą, kiekvieną bendruomenę. Tačiau lygiai taip pat svarbu suprasti, kiek gyvybių pavyko išgelbėti dėka vakcinų, kurios buvo sukurtos rekordiniu greičiu.
Prancūzijos tyrimas atskleidė stulbinančius rezultatus
Moksliniame žurnale „JAMA Network Open” neseniai paskelbtas tyrimas tapo vienu didžiausių bandymų įvertinti vakcinacijos poveikį realybėje, ne laboratorinėmis sąlygomis. Prancūzų mokslininkai išanalizavo duomenis apie beveik 29 milijonus suaugusiųjų – 22,7 milijono paskiepytų ir 5,9 milijono neskiepytų žmonių. Tai sudaro maždaug 40 procentų visos Prancūzijos populiacijos, todėl tyrimo apimtis ir patikimumas neabejotinai įspūdingi.
Rezultatai parodė tai, ką daugelis tikėjosi, bet ne visi drįso prognozuoti tokiu mastu – paskiepytiems asmenims bendra mirties rizika buvo 25 procentais mažesnė nei tiems, kurie vakcinos atsisakė. Dar įspūdingesnis skirtumas išryškėjo vertinant mirtis ligoninėse dėl COVID-19 komplikacijų. Čia paskiepyti suaugusieji turėjo net 74 procentais mažesnę riziką mirti nuo ligos sukelto sunkaus sveikatos sutrikimo.
Tyrimo metodika buvo griežta ir aiški. Kad būtų priskirti paskiepytųjų grupei, dalyviai turėjo būti gavę bent vieną vakcinos dozę iki 2021 metų spalio 1 dienos. Dauguma jų buvo gavę dvi „Pfizer” arba „Moderna” vakcinos dozes, kurios tuo metu buvo plačiausiai naudojamos Europoje. Tuo tarpu neskiepytais laikyti tie, kurie iki 2021 metų lapkričio 1 dienos nebuvo gavę nė vienos dozės.

Šalutiniai poveikiai: mitas ar realybė?
Vienas didžiausių vakcinacijos stabdžių buvo ne pati liga, o internete plintanti dezinformacija. Socialiniai tinklai tapo tikra dirvone įvairiausioms sąmokslo teorijoms, kurios kėlė baimę ir nepasitikėjimą vakcinomis. Ypač daug dėmesio sulaukė pranešimai apie galimus šalutinius poveikius, susijusius su širdies sveikata – miokarditą ir perikardditą.
Šie susirgimai, susiję su širdies raumens ir širdies dangalo uždegimu, iš tiesų buvo registruojami kaip reti šalutiniai poveikiai. Statistika rodo, kad jie pasireiškė maždaug 1 iš 10 000 paskiepytų žmonių. Tai reiškia, kad absoliučiai daugumai vakcinuotų asmenų jokių rimtų komplikacijų nekilo.
Tačiau svarbiausia yra tai, ką mokslininkai nustatė lygindami rizikas. Tyrimai atskleidė, kad tikimybė susirgti miokarditu ar perikarditu yra didesnė persirgus pačiu COVID-19, nei pasiskiepijus vakcina. Kitaip tariant, nesinorėdami rizikuoti dėl vakcinos, žmonės iš tiesų statė save į didesnį pavojų, nes liga pati savaime kėlė didesnes grėsmes širdies sveikatai.
Tyrimo ribotumai ir svarbi išlyga
Būtų neteisinga pristatyti šį tyrimą kaip neginčijamą įrodymą, neatsižvelgiant į jo trūkumus. Patys mokslininkai atkreipė dėmesį į svarbų niuansą – paskiepyti asmenys dažniau buvo aukštesnio socialinio ir ekonominio statuso. Tai gali reikšti, kad jie turėjo geresnę prieigą prie prevencinės sveikatos priežiūros, sveikiau gyveno ir šiaip rūpinosi savo sveikata labiau nei vidutinis populiacijos atstovas.
Šis faktorius galėjo turėti įtakos mažesniam mirtingumui tarp paskiepytųjų ne vien dėl pačios vakcinos, bet ir dėl bendro gyvenimo būdo skirtumų. Vis dėlto net ir atsižvelgiant į šią išlygą, 25 procentų skirtumas bendrame mirtingume ir 74 procentų skirtumas mirtingume nuo COVID-19 komplikacijų yra pernelyg reikšmingi, kad juos būtų galima paaiškinti vien socialiniais veiksniais.

Ką visa tai reiškia šiandien?
COVID-19 niekur nedingo. Virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, tačiau jo poveikis organizmui tapo gerokai švelnesnis. Tam įtakos turėjo du pagrindiniai veiksniai – masinė vakcinacija, kuri suteikė milijardams žmonių bent dalinį imunitetą, ir paties viruso evoliucija į mažiau pavojingas atmaines.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2023 metų gruodžio apie 67 procentus viso pasaulio gyventojų buvo gavę COVID-19 vakciną. Tai precedento neturintis pasiekimas visuomenės sveikatos istorijoje – niekada anksčiau žmonija nebuvo taip greitai ir taip masiškai paskiepyta nuo naujos ligos.
Prancūzijos tyrimas yra dar vienas įrodymas, kad ši milžiniška pastanga nebuvo beprasmė. Kiekvienas procentas sumažėjusio mirtingumo reiškia tūkstančius išgelbėtų gyvybių, šeimų, kurios neprarado artimųjų, vaikų, kurie užaugo su savo seneliais. Skaičiai gali atrodyti šalti ir beasmeniai, tačiau už jų slypi tikri žmonės ir tikros istorijos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva