Kol pasaulio žvilgsnis krypsta į karą Izraelio ir Irano frontuose, Ukraina tampama geopolitinės įtampos įkaitė — ypač jei JAV nusisuktų. Ką apie tai sako politikai ir karo ekspertai? Šiame straipsnyje apžvelgiame labiausiai tikėtina scenarijų medžiagą ir galimus padarinius Ukrainai.
Izraelio ir Irano konfliktas
Šiuo metu pagrindinė informacijos srovė krypsta į Artimųjų Rytų konfliktą: Izraelio oro pajėgos smogia Irano objektams, o Teheranas atliepia atsakomosios atakos raketėmis. Tuo tarpu Ukrainos frontuose esama jo: Rusija tęsia pozicijų stiprinimą rytinėje ir pietinėje Ukrainoje. Dėmesys nuo karo Ukrainoje nukrypsta į Artimuosius Rytus ir ekspertai įspėja, kad tai gali pasitarnauti Rusijai.
Kremlius puikiai išnaudoja informacines spragas, kad mažintų Vakarų politinę ir visuomeninę paramą Ukrainai. Kuo ilgiau tarptautinė bendruomenė susitelks į kitus konfliktus, tuo didesnė rizika, kad Maskva imsis ryžtingesnių puolamųjų veiksmų Donbase ar Zaporižios regione.
JAV parama – raktas į Ukrainos ateitį?
Tarp Artimųjų Rytų įtampos ir vidinių JAV politinių diskusijų vis dažniau girdimi perspėjimai apie galimą Amerikos paramos Ukrainai mažėjimą ar visišką atsitraukimą. Toks posūkis turėtų rimtų padarinių – ir ne tik Kijevui, bet ir visos Europos saugumo architektūrai. Jei Jungtinės Valstijos nusisuks, ekspertai numato tris pagrindines kryptis:
Taip pat skaitykite
Svarbiausia našta – ant Europos pečių. Kai kurie analitikai ( Reuters komentatoriai), mano, kad Europa galėtų kompensuoti JAV atsitraukimą finansine parama – tačiau ginklų tiekimo ir technologijų deficitas išliks spraga. Didžiosios Europos valstybės šiuo metu neturi nei tokių karinių atsargų, nei tiekimo grandinių, kurios leistų išlaikyti dabartinį tempą.
Sustabdyta parama – platesnė krizė. Jeigu Vašingtonas nutrauks žvalgybos ir karinės techninės pagalbos srautus – „Patriotų“, HIMARS, satelitinės informacijos perdavimą – tai smarkiai susilpnintų Ukrainos gynybą, ypač prieš Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos dronų sistemų derinius. Tokia situacija gali destabilizuoti visą frontą ir atverti kelią naujoms Rusijos operacijoms.
Trijų scenarijų galimybė. Nuo taikos su nuolaidomis Rusijai iki vadinamojo „Gruzijos modelio“ – kai šalies teritorijos de facto okupuojamos, o konfliktas įšaldomas – iki net ir galimos Maskvos įtakos atgimimo Ukrainoje. Pastarasis scenarijus laikomas kraštutiniu, tačiau teoriškai įmanomu, jei Kijevas netektų strateginių partnerių ir taptų pažeidžiamas tiek ekonomiškai, tiek politiškai.
Aukšto lygio perspėjimai – politinis spaudimas kyla
Geopolitinėje įtampoje tarp demokratijų ir autoritarinių režimų vis garsiau skamba perspėjimai dėl galimo JAV nusigręžimo nuo Ukrainos. Tarptautiniai forumai, tokie kaip Reichsteg Conference, siunčia aiškią žinią Vašingtonui – atsitraukimas iš paramos Ukrainai ne tik susilpnintų Kijevą, bet ir pasiųstų pavojingą signalą Maskvai bei kitiems autoritariniams režimams apie silpnėjančius JAV įsipareigojimus savo sąjungininkams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad be Amerikos saugumo garantijų Vakarų parama išlieka nepilna – Europos karinis ir technologinis pajėgumas vis dar gerokai nusileidžia JAV. Tą patvirtina ir karo ekspertai, tokie kaip Matthew Kroenig, kurie atkreipia dėmesį, kad be amerikietiškos palydovinės žvalgybos, pažangios ginkluotės bei logistikos, Ukrainos galimybės gintis smarkiai sumažėtų, o kariaujančių dalinių motyvacijai būtų suduotas skaudus smūgis.
Galimi scenarijai – kas laukia Ukrainos?
Augant nerimui dėl galimo JAV paramos mažėjimo ir pasaulio dėmesio persiorientavimo į Artimuosius Rytus, vis garsiau keliami klausimai: kaip vystysis situacija Ukrainoje? Karo ekspertai ir politologai modeliuoja kelis realistiškus scenarijus, priklausomai nuo Vakarų strateginių sprendimų.
Scenarijus 1: JAV paramos stabdymas – technologinė atskirtis ir fronto lūžiai
Jeigu JAV nuspręstų reikšmingai sumažinti karinę ir žvalgybinę pagalbą Ukrainai, šalis netektų vieno svarbiausių pranašumų – moderniausių ginklų sistemų, oro gynybos (tokių kaip „Patriot“ ar „NASAMS“) ir realaus laiko žvalgybinės informacijos. Šiuo metu Ukraina remiasi JAV palydovine žvalgyba, dronų neutralizavimo technologijomis ir raketų sistemomis, kurių Europos šalys nesugeba greitai pakeisti. Be šios paramos, Ukrainos kariuomenė gali būti priversta atsitraukti, ypač kritinėse fronto zonose, o Rusijos pajėgos įgautų naują pagreitį.
Scenarijus 2: Spaudimas deryboms – teritorinių nuolaidų pavojus
Dėl išorinio spaudimo (tiek iš Vakarų, tiek iš vidaus) Ukraina gali būti stumiama link derybų su Maskva. Šios derybos gali baigtis reikalavimais pripažinti jau okupuotas teritorijas kaip Rusijos dalį arba „neutralizuoti“ Ukrainos geopolitinį kursą. Tai būtų ne tik geopolitinis pralaimėjimas Kijevui, bet ir pavojingas precedentas kitoms šalims – rodantis, kad agresija gali atsipirkti. Tokį scenarijų ypač palaikytų Kremliaus propaganda, pateikdama jį kaip Rusijos pergalę prieš Vakarų „hegemoniją“.
Taip pat skaitykite
Scenarijus 3: Ilgalaikė kova – varginanti, bet strategiškai svarbi
Trečiasis scenarijus numato, kad karas gali užsitęsti kelerius metus, net jei JAV sumažins savo tiesioginę pagalbą. Tokiu atveju Europa gali imtis didesnės atsakomybės: tiek finansiškai, tiek ginkluote. Ukraina taptų dar labiau priklausoma nuo Europos sprendimų, o karinis konfliktas pereitų į lėtą, pozicinį etapą – su ribotais teritorijų pokyčiais, bet didelėmis žmonių ir išteklių sąnaudomis. Tokia kova išsekintų abi puses ir stipriai veiktų regiono ekonomiką bei politinį stabilumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
