Pastarosios savaitės įvykiai dar kartą priminė, kad karas Ukrainoje toli gražu nėra sustojęs. Masinės naktinės dronų atakos, civilių aukos ir auganti įtampa – visa tai vėl kelia klausimą, kokio atsako Rusija gali tikėtis. Ukrainos karinės vadovybės signalas šįkart aiškus: gynybos nebepakanka.
Ukraina žada ne tik gintis, bet ir imtis aktyvesnių veiksmų – atakuoti Rusijos karinius objektus giliau šalies viduje.
Naujausia ataka Kyjive: žuvusieji ir sužeistieji
Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė ir jos regionas pabudo nuo sprogimų. Pasak Ukrainos pareigūnų, per dar vieną naktinę Rusijos bepiločių orlaivių ataką žuvo mažiausiai penki žmonės, dar apie 20 – sužeista. Tikslingai smogta gyvenamiesiems rajonams ir civilinei infrastruktūrai, o tai, anot ekspertų, atspindi Rusijos taktikos brutalumą ir jos siekį palaužti civilių valią tęsti pasipriešinimą.
Šios atakos fone Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad vien gynybinės taktikos nepakanka – ji ilgainiui veda prie žmonių ir teritorijų praradimo.
Syrskis: „Didinsime mastą ir gylį“
Ukrainos kariuomenės vado žodžiai atspindi vis tvirtesnę šalies laikyseną – neapsiriboti tik savo sienų gynyba. „Mes nesėdėsime vien tik gindamiesi. Nes tai nieko neatneša ir galiausiai nuveda prie fakto, kad vis tiek atsitraukiame, prarandame žmonių ir teritorijų“, – sakė Syrskis.
Pasak jo, Ukraina ketina toliau smogti Rusijos kariniams taikiniams, o planuose – dar didesnio masto ir gilesnio nuotolio atakos. Tai reiškia, kad bus siekiama ne tik pristabdyti puolimą fronto linijose, bet ir suardyti priešakinę Rusijos karo logistiką bei infrastruktūrą giliau šalies viduje.
Tarptautinė bendruomenė: tylus pritarimas ar atsargus skepticizmas?
Ukrainos karinės operacijos Rusijos teritorijoje yra vertinamos nevienareikšmiškai. Vakarų partneriai, ypač JAV, laikosi atsargios pozicijos, baimindamiesi karo eskalacijos. Vis dėlto vis daugiau šalių pripažįsta, kad Ukrainos smūgiai prieš Rusijos karinius objektus yra pagrįsti ir būtini, jei norima atgrasyti priešą nuo tolesnių atakų.
Kai kurios valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ar Prancūzija, pastaruoju metu leido savo ginkluotę naudoti ir taikiniams Rusijoje. Tai rodo, kad suvokimas apie karo ribas keičiasi – leidžiama atsakyti ne tik gynybiškai, bet ir strategiškai.
Ką reiškia „aktyvus atsakas“?
Ukrainos planai didinti atakų mastą ir gylį gali reikšti naują karo fazę. Išaugęs bepiločių orlaivių ir raketų panaudojimas prieš taikinius Rusijos gilumoje, pavyzdžiui, oro uostus, amunicijos sandėlius, geležinkelius ar karinę pramonę, gali smarkiai paveikti Rusijos galimybes tęsti karą.
Toks spaudimas gali būti efektyvus kariniu požiūriu, bet kartu kelia ir riziką – stipresnį Maskvos atsakomąjį veiksmą bei galimą įtampos augimą su NATO partneriais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
