Kanadoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kalbėjo atvirai – Rusijos reikalavimai Ukrainai peržengia bet kokias derybų ribas. „Jie pareikalavo visos Donecko srities, ir, žinoma, ukrainiečiai su tuo niekada nesutiks,“ – pareiškė Rubio. Pasak jo, šis Maskvos žingsnis parodė, kad kalbos apie taiką – tik dūmų uždanga, slepianti tęstinį agresijos planą.
Rubio pabrėžė, kad JAV vertinimu, Rusija toliau vykdo plataus masto smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama demoralizuoti šalį ir palaužti jos gyventojų valią. „Matome, kaip jie tęsia tolimosios raketinės atakos kampaniją, silpnina elektros tinklą, o tai yra ne tik karinis, bet ir humanitarinis iššūkis,“ – sakė JAV valstybės sekretorius.
Pasak jo, nors Rusijai pavyko padaryti tam tikrą pažangą Donecko regione, kaina – milžiniška. „Jie praranda apie 7 tūkstančius karių per savaitę. Tai – mūsų dabartinis vertinimas,“ – teigė Rubio.
Vakarų pagalba Ukrainai: nuo ginklų iki elektros tinklo
Rubio patvirtino, kad Vašingtonas šiuo metu derasi su Kyjivu dėl paramos masto ir pobūdžio. Ypatingas dėmesys skiriamas šalies energetinei infrastruktūrai, kuri kasmet tampa vis silpnesnė dėl nuolatinių Rusijos atakų.
„Padėti Ukrainai išgyventi žiemą – tai ne tik humanitarinė, bet ir strateginė būtinybė. Tačiau problema ta, kad kiekvieną kartą, kai įranga atstatoma, ji po savaitės vėl sunaikinama. Tai tęsiasi jau dvejus ar trejus metus,“ – sakė Rubio.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta techninės diskusijos dėl konkrečių ginklų sistemų, kurios galėtų efektyviau apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Tačiau kartu JAV diplomatas pripažino, jog net pažangiausia įranga neapsaugos nuo ilgalaikių nuostolių, jei Ukraina liks viena prieš nuolatinį bombardavimą.
„Nebeturime ką sankcionuoti“: Vakarų ekonominės priemonės prie ribos
Kai žurnalistai paklausė apie tolesnes sankcijas Rusijai, Rubio atsakė atvirai: „Iš mūsų pusės beveik nieko nebeliko. Sankcijos jau taikomos pagrindinėms jų naftos kompanijoms, kaip ir buvo prašoma. Dabar belieka jas įgyvendinti ir užtikrinti, kad jos veiktų.“
Pasak Rubio, naujų ribojimų įvedimas šiandien nebe toks veiksmingas, nes pagrindiniai Rusijos ekonomikos sektoriai jau yra paveikti. Todėl JAV ketina sutelkti dėmesį į esamų sankcijų įgyvendinimą, ypač prieš vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – tanklaivių tinklą, kurį Maskva naudoja apeiti naftos eksporto apribojimus.
„Tai bus svarbiausias mūsų ateities darbas. Raginame ir Europos partnerius aktyviau įsitraukti, nes didelė dalis šių laivų plaukia arti jų teritorijų,“ – teigė Rubio, pabrėždamas, kad be koordinuotos Vakarų veiksmų politikos Rusijos apėjimo schemos išliks veiksmingos.

Diplomatinės tylos mėnuo ir įtempta taikos retorika
Marco Rubio taip pat pripažino, kad jau mėnesį nebendravo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai nėra ženklas, jog santykiai nutrūko visiškai. „Mūsų ryšiai egzistuoja, tačiau negalime susitikinėti vien tam, kad susitiktume. Susitikimai be realaus progreso – beprasmiai,“ – sakė jis.
Anot JAV diplomato, po paskutinio pokalbio su Lavrovu jis patarė buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui nesusitikti su Vladimiru Putinu Budapešte, nes toks susitikimas „šiuo metu neprisidėtų prie taikos siekio Ukrainoje“.
Šis pareiškimas sutampa su „Wall Street Journal“ šaltinių informacija, jog Vašingtonas laiko bet kokį aukšto lygio kontaktą su Kremliumi ankstyvu ir politiškai pavojingu.
Tarp provokacijų ir sąjungininkų įsipareigojimų
Rubio taip pat sureagavo į naujausius Rusijos veiksmus Rytų Europos pasienyje. Jis teigė, kad JAV „nepritaria tokioms provokacijoms“ ir „laikosi tvirto įsipareigojimo NATO sąjungininkams“.
„Jei mūsų partneriai būtų užpulti, mūsų reakcija būtų nedviprasmiška. Šie Rusijos veiksmai tik didina įtampą ir riziką, kad situacija gali peraugti į platesnį konfliktą. Tai būtų bloga žinia ne tik jiems, bet ir visam regionui,“ – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
Pasak jo, Maskvos provokacijos prie Europos sienų – tai bandymas išlaikyti įtampą, kai fronte Ukrainoje Rusijai sekasi vis sunkiau. Vis dėlto Vakarai, anot Rubio, negali sau leisti „pavargti nuo karo“, nes kiekvienas nuolaidų žingsnis tik sustiprintų agresorių.
Politinė realybė be iliuzijų
Rubio pasisakymai rodo, kad JAV diplomatinė linija išlieka tvirta, bet ir realistinė – Vakarai pasiekė sankcijų ribas, karinė pagalba turi savo iššūkių, o derybų galimybės kol kas atrodo tolimos. Ukraina, jo žodžiais, kovoja ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl teisės egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė.
„Mes visi norime, kad karas baigtųsi, bet negalime to pasiekti kapituliacija. Ukraina negali sutikti su tokiais reikalavimais – ir neturi to daryti,“ – pabrėžė Rubio.
Šie žodžiai nuskambėjo tarsi priminimas visam pasauliui, kad taika ne visada pasiekiama kompromisu – kartais ji gimsta tik po atkaklios kovos už principus, laisvę ir orumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.