Didžiausias šio amžiaus uraganas dabar šėlsta Karibų jūros regione. Uraganas Melissa, vos per kelias dienas sustiprėjęs iki 5 kategorijos audros, nusiaubė Jamaiką ir smogė Kubai. Tai ne tik meteorologinis reiškinys, bet ir istorinis įvykis – vienas galingiausių uraganų, kada nors užfiksuotų Atlanto regione.
Uraganas, kurio vardas įrašytas į istoriją
Pavadinimas Melissa skamba švelniai, tačiau 2025-aisiais šis vardas tapo žiaurios gamtos galios simboliu. Šį vardą Pasaulinė meteorologijos organizacija įtraukė į uraganų sąrašą po to, kai iš jo buvo išbrauktas vardas Michelle. Pastarasis priklausė 2001-ųjų 4 kategorijos uraganui, nusinešusiam 48 žmonių gyvybes Hondūre ir Nikaragvoje bei padariusiam daugiau nei 2,4 milijardo JAV dolerių žalos.
Pagal pasaulinę tvarką uraganų vardai kartojami kas šešerius metus, tačiau ypač pražūtingų audrų pavadinimai iš sąrašų išbraukiami visam laikui. Taip nutiko Michelle – ir jos vietą užėmusi Melissa 2025-aisiais pateisino visus blogiausius lūkesčius.
Kaip gimsta uraganas: nuo depresijos iki pražūties
Visi uraganai prasideda kaip tropiniai ciklonai – žemo slėgio sistemos, kurios susiformuoja virš šiltų vandenų ir ima suktis dėl Žemės sukimosi. Šiltas, drėgnas oras kyla į viršų, vėsta ir kondensuojasi, išskirdamas šilumą, kuri dar labiau sustiprina audros energiją. Būtent šis „šiluminis variklis“ maitina cikloną, o jį veikianti Koriolio jėga lemia, kad šiauriniame pusrutulyje audra sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o pietiniame – pagal.
Pirma fazė – tropinė depresija.
Šiuo metu vėjo greitis dar neviršija 63 km/val., audra neturi pavadinimo, tačiau jau stebima meteorologų. Tai tarsi įspėjamasis etapas, kai sinoptikai vertina, ar sistema įgaus jėgų. Nors depresija dažnai atrodo silpna, jos centras – būsimo uragano „užuomazga“.
Antra fazė – tropinė audra.
2025 m. spalio 21 d. iš Vakarų Afrikos pakrantės Atlanto vandenynu slinkęs debesų masyvas įgavo pagreitį. Kai vėjo greitis pasiekė 63 km/val., audra oficialiai buvo pavadinta tropine audra Melissa. Būtent šiame etape pradeda formuotis akivaizdus sukūrio centras – vadinamoji audros akis, o debesų juostos aplink ją ima suktis tarsi milžiniškas spiralinis variklis.
Trečia fazė – uraganas.
Vos per keturias dienas, spalio 25-ąją, Melissa sustiprėjo iki uragano, o spalio 27-ąją pasiekė 5 kategoriją – aukščiausią pagal Saffir–Simpson skalę. Tuo metu vėjo greitis viršijo 295 km/val., o gūsiai siekė net 320 km/val. Tai prilygsta EF4 tornadui, tik šimtus kilometrų pločio. Tokį spartų sustiprėjimą meteorologai vadina sprogstamuoju intensyvėjimu – kai per 24 valandas vėjo greitis išauga daugiau nei 55 km/val. Šis reiškinys ypač pavojingas, nes net modernios prognozavimo sistemos dažnai nesuspėja tiksliai numatyti, kada audra virs milžinišku uraganu.
Jamaika – pirmoji smūgį patyrusi sala
Spalio 28 dieną uraganas Melissa pasiekė Jamaiką. Premjeras Andrew Holness nedelsdamas paskelbė šalį stichinės nelaimės zona. Vėjo jėga rovė stogus, laužė elektros stulpus, griovė namus. Be elektros liko 2,8 milijono gyventojų, o tūkstančiai neteko pastogės.
Nors virš salos uraganas susilpnėjo iki 3 kategorijos, jo naikinamoji galia išliko milžiniška. Smarkūs lietūs sukėlė potvynius, užvertė kelius ir apsunkino gelbėjimo darbus. Meteorologai teigia, kad tai vienas didžiausių smūgių, kokius kada nors patyrė Jamaika nuo 1988 m. uragano Gilbert laikų.
Kubos eilė priešintis stichijai
Vos dienai praėjus, spalio 29-ąją, Melissa pasiekė Kubą. Uraganas, tada jau 3 kategorijos stiprumo, siautė su 190 km/val. vėjais. Žemės ūkio regionai, ypač vakarinėje salos dalyje, buvo praktiškai nušluoti. Kubos valdžia pranešė, kad apie 735 tūkstančius žmonių buvo priversti evakuotis į laikinas prieglaudas.
Miestuose nutrūko ryšiai, sutriko vandens tiekimas, o gelbėtojai dirbo be poilsio, mėgindami ištraukti gyventojus iš užgriuvusių pastatų. Kubos meteorologijos institutas įspėjo, kad tokio masto audrų šalyje nebuvo daugiau nei trisdešimt metų.
Tolimesnis kelias: nuo Bahamų iki Bermudų
Tą pačią dieną Melissa peržengė Bahamų salas, nors tuo metu buvo susilpnėjusi iki 1 kategorijos. Nepaisant to, vėjai ir potvyniai padarė žalos pakrantės miesteliams, o oro uostai buvo uždaryti. Spalio 30 d. audra pasiekė Bermudus, jau virtusi tropine liūtimi, tačiau išlaikiusi potencialą sukelti gausius kritulius ir potvynius.
Taip pat skaitykite
Meteorologai atkreipia dėmesį, kad nors uraganas pamažu silpnėjo, jo poveikis išliko regioninis – nuo Centrinės Amerikos iki Šiaurės Atlanto.
Rekordai ir įspėjimas pasauliui
Hurricane Melissa įėjo į istoriją kaip vienas stipriausių Atlanto uraganų, pasiekusių 5 kategoriją nuo 2017-ųjų Irmos laikų. Mokslininkai pabrėžia, kad tokių audrų dažnėjimas glaudžiai susijęs su klimato kaita: šylant vandenynų paviršiaus temperatūrai, susidaro daugiau energijos, kuri maitina ciklonus.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos ekspertai įspėja – 2025 metų uraganų sezonas gali būti vienas aktyviausių per visą istoriją. Melissa tapo skaudžiu priminimu, kad gamta vis dar gali mus nustebinti, net kai manome, jog viską suprantame ir kontroliuojame.
Pamokos iš stichijos
Nors uraganų pavadinimai keičiasi, jų grėsmė lieka ta pati. Ankstesnės trys Melissos – 2007, 2013 ir 2019 metų audros – niekada neperžengė tropinės audros ribos. 2025-aisiais viskas pasikeitė. Ši audra tapo ženklu, kad kiekvienas vardas gali tapti istorijos dalimi.
Meteorologai ragina Karibų jūros regiono ir JAV pietinės pakrantės gyventojus ne tik stebėti orų prognozes, bet ir iš anksto pasiruošti galimoms evakuacijoms. „Niekada nelaukite paskutinės minutės,“ – pabrėžia ekspertai. Net ir geriausios technologijos negali visiškai tiksliai numatyti uragano elgesio.
Uraganas Melissa – tai ne tik stichinė nelaimė, bet ir perspėjimas. Jis parodė, kaip greitai iš tropinės depresijos gali išaugti gamtos monstras, sugebantis sunaikinti viską savo kelyje. Jamaikos, Kubos ir Bahamų patirtis – skaudi, bet svarbi pamoka apie būtinybę gerbti gamtos galią ir pasiruošti ateičiai, kuri, panašu, taps vis audringesnė.
