Daugiavaikės šeimos – tai ne tik didelis būrys vaikų, bet ir unikalus mikroklimatas, kuriame kiekvienas narys patiria savitus iššūkius ir gauna savitų privalumų. Augimas daugiavaikėje šeimoje formuoja asmenybę, įgūdžius ir požiūrį į pasaulį. Psichologai išskiria tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus, kurie dažnai lydi vaikus, užaugusius didelėse šeimose.
Daugiavaikės šeimos privalumai
Vienas didžiausių privalumų – ankstyvas socialinių įgūdžių ugdymas. Vaikai nuolat bendrauja su broliais ir seserimis, mokosi dalintis, derėtis, spręsti konfliktus ir suprasti kitų žmonių emocijas.
Tai puiki mokykla, padedanti lengviau adaptuotis socialinėje aplinkoje ateityje. Be to, didelė šeima dažnai reiškia didesnę emocinę paramą. Vaikai jaučiasi mažiau vieniši, žino, kad visada gali kreiptis pagalbos ar patarimo į brolius ir seseris. Tai ypač svarbu paauglystės laikotarpiu, kai bendraamžių įtaka tampa itin stipri.
Ši nuolatinė sąveika ir tarpusavio pagalba formuoja stiprius emocinius ryšius, kurie dažnai išlieka visą gyvenimą. Broliai ir seserys tampa ne tik šeimos nariais, bet ir artimais draugais, patarėjais ir palaikytojais, su kuriais galima pasidalinti džiaugsmais ir sunkumais.
Atsakomybės ugdymas
Dar vienas privalumas – atsakomybės jausmo ugdymas. Daugiavaikėse šeimose vaikai dažnai turi daugiau pareigų, padeda tėvams buityje, prižiūri jaunesnius brolius ir seseris. Tai moko savarankiškumo, organizuotumo ir atsakomybės už kitus. Šie įgūdžiai labai praverčia tiek moksluose, tiek vėliau profesinėje veikloje.
Be to, ankstyvas įsitraukimas į šeimos gyvenimą ir pareigų vykdymas padeda vaikams suprasti, kad jie yra svarbi šeimos dalis ir kad jų indėlis yra vertinamas. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir skatina iniciatyvumą, o tai yra labai svarbu siekiant sėkmės bet kurioje srityje.
Daugiavaikės šeimos trūkumai – individualaus dėmesio stoka
Vis dėlto, augimas daugiavaikėje šeimoje turi ir savo minusų. Vienas dažniausių – mažesnis individualus dėmesys. Tėvai, turėdami daug vaikų, ne visada gali skirti pakankamai laiko kiekvienam iš jų atskirai.
Tai gali lemti jausmą, kad esi nepastebėtas, nesuprastas ar nepakankamai mylimas. Be to, didelė šeima dažnai reiškia didesnį finansinį spaudimą. Tėvai turi pasirūpinti visų vaikų poreikiais, o tai gali būti sudėtinga, ypač jei pajamos nėra didelės. Tai gali lemti ribotas galimybes gauti gerą išsilavinimą, lankyti būrelius ar keliauti.
Šis dėmesio trūkumas gali paskatinti vaikus ieškoti būdų, kaip atkreipti į save dėmesį, kartais netgi neigiamais būdais. Taip pat, nuolatinis finansinis spaudimas gali sukelti stresą ir nerimą, kuris gali turėti įtakos vaikų emocinei būklei ir santykiams su šeimos nariais.
Konkurencija
Dar vienas trūkumas – konkurencija. Daugiavaikėse šeimose vaikai dažnai konkuruoja dėl tėvų dėmesio, meilės, pripažinimo ar materialinių dalykų. Tai gali sukelti pavydą, pyktį ir nesantaiką tarp brolių ir seserų. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikai iš daugiavaikių šeimų kartais jaučiasi prislėgti didelio šeimos krūvio. Jie gali jaustis atsakingi už jaunesnius brolius ir seseris, neturėti pakankamai laiko sau ar savo pomėgiams.
Ši nuolatinė konkurencija gali lemti žemą savivertę ir nesaugumo jausmą, ypač jei vaikas jaučiasi nuolat lyginamas su kitais broliais ir seserimis. Be to, didelis šeimos krūvis gali atimti iš vaikų galimybę pilnai išnaudoti savo potencialą, nes jie neturi pakankamai laiko ir energijos savo pomėgiams ir interesams plėtoti.
Apibendrinant, augimas daugiavaikėje šeimoje yra sudėtinga ir daugialypė patirtis. Ji gali suteikti daug privalumų, tokių kaip socialiniai įgūdžiai, emocinė parama ir atsakomybės jausmas, tačiau taip pat gali lemti ir tam tikrus trūkumus, tokius kaip mažesnis individualus dėmesys, finansinis spaudimas ir konkurencija. Svarbiausia, kad tėvai stengtųsi užtikrinti, jog kiekvienas vaikas jaustųsi mylimas, vertinamas ir palaikomas, nepriklausomai nuo šeimos dydžio.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
