Išleidžiant vaiką į vasaros stovyklą – ypač jei tai pirmas kartas – gali kilti daug klausimų: ar jam ten gerai seksis, ar nesijaus vienišas, ar ras draugų, ar tikrai bus saugus. „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė sako, kad pirmiausia svarbu suaugusiems patiems rasti būdų, kaip nusiraminti ir neperduoti savo jaudulio vaikams – verčiau padėti jiems pasijusti galintiems, mokantiems ir gebantiems savarankiškai priimti sprendimus.
Patys vaikai su „Vaikų linijos“ savanoriais kalbasi apie tai, kad stovyklose jiems labai svarbu jaustis priimtiems, turėti galimybę susirasti draugų ir būti savimi. Kartais vaikai nenori važiuoti į stovyklą, nes ilgisi namų ir savo lovos, kiti – atvirkščiai – labai nori, bet tėvai neišleidžia. Tokia stovykla jiems atrodo kaip ypatingas apdovanojimas, nes ten patenka ne visi.
Kad stovyklos taptų auginančia patirtimi, J. S. Jasiulionė pataria ruoštis iš anksto ir atsako į dažniausiai tėvų užduodamus klausimus.
Kaip išsirinkti tinkamą stovyklą vaikui?
Pradedant planuoti vaiko laisvalaikį vasarą yra labai svarbu atsižvelgti į keletą dalykų. Pirma – įsivardyti, kam mano vaikas yra pajėgus, kokios yra jo raidos galimybės. Juk vienokią stovyklą rinksitės antraklasiui, pirmą kartą keliaujančiam stovyklauti, dar kitokią – paaugliui, jau turinčiam daug stovyklavimo patirčių. Svarbu apgalvoti, ar vaikui bus jauku likti visą savaitę be tėvų, kiek jis yra savarankiškas, kokios pagalbos jam / jai reikia.
Antra, kas patiktų jūsų vaikui. Ir čia jau labai svarbu, kad ne vieni suaugusieji spręstų, bet būtinai į sprendimą įtrauktų ir patį vaiką.
Trečia – įvertinti, ar išsirinktos stovyklos yra saugios jūsų vaikui ir kiek jų vertybės tinkamos jūsų šeimai. Prieš apsisprendžiant leisti vaiką į stovyklą, yra svarbu išsiaiškinti, kokie suaugę žmonės ten bus, kaip jie yra paruošti bendrauti su vaikais, kokios yra stovyklos taisyklės ir kaip bus sprendžiamos sudėtingos situacijos (pavyzdžiui, patyčios tarp vaikų). Atsižvelgus į visus šiuos dalykus galite tikėtis, kad stovyklos patirtis vaikui bus ir smagi, ir vertinga, ir saugi.
Kaip paruošti vaiką pirmai stovyklai, kad jis jaustųsi saugiai ir drąsiai?
Nepriklausomai nuo to, ar vaikas važiuoja pirmą kartą į stovyklą, ar penktą – visuomet svarbu padėti vaikui pasiruošti ir nusiteikti stovyklai. Žinoma, jei tai jau penktas kartas važiuojant į tą pačią vietą pas tuos pačius stovyklos organizatorius – gali būti, kad didelio pasiruošimo nereikės. Juk vaikas jau pažįsta vietą ir žino, ko ten galima tikėtis. Pasiruošti stovyklavimui paprastai padeda:
- Pokalbiai su vaiku, kaip jis jaučiasi artėjant stovyklai, kokių klausimų ar jausmų jam / jai kyla.
- Kartu su tėvais peržiūrėjimas stovyklos programos, taisyklių, galbūt nuotraukų iš ankstesnių stovyklų ir aptarimas, kas programoje atrodo įdomiausia, kokios veiklos vaikas labiausiai laukia ir pan.
- Pagalba susiruošiant daiktus stovyklavimui – tik svarbu nesudėti visų daiktų už vaikui, bet padėti jam / jai susiplanuoti ir susipakuoti daiktus. Labai svarbu, kad vaikas pats susidėtų tai, ko jam reikia, nes ši patirtis padės vaikui labiau jausti kontrolę, aiškiau žinoti, ką jis turi. Tėvai gali padėti susidaryti reikalingų daiktų sąrašą, kartu su vaiku pasižiūrėti, ką atsivežti prašo organizatoriai, ar kaip tik – kokių daiktų negalima vežtis.
- Aptarimas įvairių situacijų, kurios gali kelti iššūkių vaikui. Žinoma, svarbu neužversti vaiko bauginančia informacija ar scenarijais, kurie kartais sukasi tėvų galvoje (o jei mano vaikas ten nesusiras draugų? Kas jį paguos, kai jam bus liūdna?). Paprastai tėvai žino, kokių iššūkių vaikui gali kilti nepažįstamoje aplinkoje, pvz., nedrąsu paprašyti pagalbos, tad verta ir įvardyti konkrečias situacijas, su kuriomis paprastai jūsų vaikui kyla iššūkių ir aptarti, kaip galima jose elgtis.
- Susitarimas, kiek dažnai ir kokiu būdu bendrausite. Kartais tai yra numatyta stovyklos taisyklėse (pvz., kad telefonai vaikams duodami tik vakarais tam tikru laiku), o kartais galite susitarti, kaip dažnai vaikas jums turėtų ir galėtų su jumis susisiekti.
Kaip tėvams susitvarkyti su savo nerimu, kai vaikas išvyksta į stovyklą?
Kartais gali kilti pagunda išleisti vaiką su žinute „Jei tik kas – skambink man, iškart atlėksiu tavęs pasiimti!”. Gali skambėti rūpestingai, bet kartu jūs vaikui siunčiate žinutę – „Oi oi, stovykla pavojinga vieta ir be manęs ten neišsiversi”.
Neretai toks pažadas slepia tėvų nerimą ir baimę, kad vaikui iškils neįveikiamų sunkumų. Todėl pirmiausia svarbu būti atidiems savo jausmams ir jei nerimaujame – apie savo nerimą kalbėtis su kitu suaugusiu žmogumi: sutuoktiniu, partneriu, draugu.
Labai svarbu atminti, kad jei apie savo nerimą transliuosite vaikui – jam tai bus papildoma našta ir, aišku, tai nepadės jam sklandžiai dalyvauti stovyklos veiklose. Jei žinote apie savo polinkį nerimauti, pagalvokite, kas jums pačiam padėtų jaustis ramiau. Pavyzdžiui, gali būti verta prieš išleidžiant vaiką susisiekti su stovyklos vadovais ir trumpai aptarti, kaip stovykloje reaguojama į vienas ar kitas situacijas?
Ką daryti, kai vaikas skambina pirmą vakarą iš stovyklos ir prašo parsivežti namo?
Natūralu, kad pirmosios dienos stovykloje vaikui gali būti itin sunkios – nauja aplinka, nauji žmonės, įspūdžių gausa, o paskambinus tėvams – dar ir ilgesys sukyla. Kai vaikas jau pirmą vakarą paskambinęs prašo parsivežti namo, svarbu neskubėti to daryti: pirmiausia reikia nuraminti savo nerimą ir pokalbio metu suprasti, ką jaučia vaikas.
Patyrinėkit, iš kur kyla noras važiuoti namo – ar iš ilgesio, ar iš jausmo, kad čia dar neturiu draugų, o gal iš didelio nuovargio, ir tada ieškokit būdų, kaip vaikas gali nusiraminti bei įveikti pirmąją dieną kilusius iššūkius.
Svarbu tėvams atminti, kad kai vaikas, gavęs emocinės paramos ir palaikymo, įveikia pirmųjų dienų stovyklos iššūkius – jis įgauna naujų įgūdžių dorotis su nežinomybe, ilgesiu, nuovargiu, kurie jam pravers ir ateityje. Ir svarbiausia – į tolesnį gyvenimą nešis žinutę „aš galiu įveikti kilusius iššūkius“, taip pat patyrimą, kad įvairūs sunkūs jausmai praeina, tik svarbu, jog šalia esantys suaugusieji palaikytų ir išklausytų.
Tačiau jei vaikas pokalbio metu pasakoja apie skriaudą, žeminantį elgesį – svarbu kuo išsamiau išsiaiškinti, kas tiksliai įvyko ir būtinai susisiekti su stovyklos vadovais. Natūralu, kad stovykloje vaikams užtrunka laiko užmegzti pažintis, susidraugauti, priprasti prie stovyklos rutinos ir veiklų, tačiau agresyvaus ar žeminančio kitų žmonių elgesio vaikas turi nepatirti, tad tokioje situacijoje svarbus suaugusiųjų dėmesys ir pagalba tokį elgesį sustabdant.
