Sekmadienio rytą, interviu „Fox News“ eteryje, JAV viceprezidentas J.D. Vance paskelbė apie esminį Amerikos politikos posūkį Maskvos ir Kijevo konflikto atžvilgiu. Jo žodžiai buvo nedviprasmiški – Jungtinės Valstijos baigia finansuoti karą Ukrainoje ir tikisi, kad pagrindinę paramos naštą perims Europa. Tai signalas, kuris gali pakeisti ne tik karo eigą, bet ir visos tarptautinės diplomatijos kryptį.
JAV pasitraukimas iš finansinės paramos
Iki šiol JAV buvo viena didžiausių karinės pagalbos tiekėjų Ukrainai – milijardiniai ginklų, amunicijos ir finansiniai paketai tapo neatsiejama Kijevo gynybos strategijos dalimi. Tačiau Vance pabrėžė, kad ši era baigiasi. „Mes baigiame karo Ukrainoje finansavimą. Atėjo metas susitelkti į diplomatiją ir spausti Europą prisiimti daugiau atsakomybės“, – sakė jis pokalbyje su žurnaliste Maria Bartiromo.
Viceprezidentas taip pat patikino, jog jei Europa nori tęsti paramą, ji turėtų tai daryti savarankiškiau, pirkdama ginklus ir amuniciją iš JAV įmonių. „Amerikiečiai pavargo nuo mokesčių mokėtojų pinigų leidimo užsienio karams“, – pridūrė jis, aiškiai nubrėždamas ribą tarp politinės paramos ir finansinės atsakomybės.
Diplomatinio sprendimo paieškos
Vance interviu metu pripažino, kad kelias į taiką bus sudėtingas. Jis neatmetė galimybės, jog galutinis susitarimas nebus idealus nė vienai pusei, tačiau galėtų būti „pakankamai geras“, kad sustabdytų kraujo liejimą. Pasak viceprezidento, dabartinė fronto linija galėtų tapti realiu pagrindu deryboms ir paliauboms.
Tokios pozicijos išsakymas vos kelioms dienoms belikus iki Donaldo Trumpo susitikimo su Vladimiru Putinu suteikia papildomo svorio JAV diplomatiniams veiksmams. Rugpjūčio 15-ąją numatomas neoficialus susitikimas Ankoridže, Aliaskoje, kur, pasak „Newsmax“ ir „Ukrainska Pravda“, bus aptariamos paliaubų galimybės ir tolesnės taikos derybos.
Trumpo ir Putino susitikimas – potencialus lūžio taškas
Nors susitikimas vyks už oficialių diplomatinių kanalų ribų, jis jau dabar vertinamas kaip potencialus lūžio momentas. Vance išreiškė atsargų optimizmą: „Gal tai pasiseks, gal ne – bet verta pabandyti. Mes ir toliau naudosime JAV prezidento diplomatinę įtaką, kad užbaigtume šį konfliktą.“
Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokia JAV pozicija signalizuoja aiškų prioritetų pokytį – nuo finansinio įsitraukimo link politinio tarpininkavimo. Tuo pat metu Vašingtonas nori išlaikyti ekonominę naudą, jei Europa toliau pirks amerikietišką karinę produkciją.
Pasekmės Ukrainai ir jos sąjungininkams
Sprendimas nutraukti JAV finansinę paramą gali turėti reikšmingų pasekmių Ukrainai. Kijevas turės prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje Europos šalys taps pagrindinėmis karinės įrangos tiekėjomis ir finansinės paramos šaltiniu. Tai gali lemti tiek ginklų tiekimo tempo pokyčius, tiek strateginius Ukrainos kariuomenės veiksmų koregavimus.
Be to, Vance pareiškimai siunčia signalą, kad be Europos aktyvaus įsitraukimo Kijevo galimybės išlaikyti dabartinį pasipriešinimo lygį gali sumažėti. Tai reiškia, jog artimiausiais mėnesiais politinė ir ekonominė našta, kurią iki šiol dalijosi abi Atlanto pusės, persikels daugiausia ant Europos pečių.
Nauja JAV užsienio politikos kryptis
Interviu „Fox News“ galima laikyti vienu svarbiausių pastarųjų mėnesių pareiškimų apie Amerikos politikos pokyčius Ukrainos atžvilgiu. Vance aiškiai parodė, kad Vašingtonas užbaigia besąlygiškos finansinės paramos erą ir pradeda etapą, kuriame diplomatinės pastangos tampa prioritetu.
Artėjantis Trumpo ir Putino susitikimas gali būti pirmasis realus bandymas šį planą įgyvendinti. Ar tai atneš paliaubas, ar tik dar labiau komplikuos situaciją – kol kas neaišku, tačiau aišku viena: JAV vaidmuo kare Ukrainoje keičiasi iš esmės, o Europa turi būti pasirengusi prisiimti kur kas didesnę atsakomybę.