Kiekvieną pavasarį krikščionys visame pasaulyje mini Velykas – Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventę, laikomą svarbiausia krikščioniškojo kalendoriaus diena. Lietuvoje Velykos turi gilias religines ir kultūrines tradicijas: nuo Verbų sekmadienio, Didžiosios savaitės apeigų iki margučių, šeimos susibūrimų ir šventinio stalo.
Nors Velykos visada švenčiamos sekmadienį, jų data kasmet kinta, todėl daugeliui kyla natūralus klausimas: kada Velykos bus 2026 metais ir ar katalikų bei stačiatikių šventė sutaps?
Žemiau paaiškiname, kada Velykos bus švenčiamos Lietuvoje 2026 m., kodėl jų data nėra pastovi ir kuo skiriasi skirtingų konfesijų skaičiavimo principai.
Kada Velykos 2026 m. katalikams ir stačiatikiams Lietuvoje?
Velykų data nėra fiksuota, nes ji nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Skaičiavimo principas toks: atskaitos tašku laikomas pavasario lygiadienis (kovo 21 d.), o tuomet nustatoma pirmoji pilnatis po jo. Artimiausias sekmadienis po šios pilnaties ir laikomas Velykų diena.
Skirtumas tarp katalikų ir stačiatikių atsiranda dėl to, kad skirtingos konfesijos remiasi skirtingais kalendoriais:
- katalikai skaičiavimams naudoja Grigaliaus kalendorių,
- stačiatikiai – Julijaus kalendorių, kuriame pavasario lygiadienis „vėluoja“ maždaug 13 dienų.
Būtent dėl šios priežasties katalikų ir stačiatikių Velykos sutampa tik apie 30 % atvejų.
Tikslios 2026 metų datos
- Katalikų Velykos 2026 m. Lietuvoje bus švenčiamos balandžio 5 d.
- Stačiatikių Velykos 2026 m. bus balandžio 12 d.
Tą pačią dieną – balandžio 12-ąją – Velykas minės ir graikų katalikai, kurie laikosi rytietiškos liturginės tradicijos.
Stačiatikių Velykos švenčiamos savaite vėliau neatsitiktinai: pagal tradiciją jos negali sutapti su žydų Pesach, todėl, jei datos per arti, šventė perkeliama į vėlesnį sekmadienį.
2026 metais Lietuvoje katalikų ir stačiatikių Velykos nesutaps. Katalikai švęs balandžio 5-ąją, o stačiatikiai – balandžio 12-ąją. Nepaisant skirtingų datų, abiem atvejais tai išlieka svarbiausia pavasario ir krikščioniškojo tikėjimo šventė, simbolizuojanti prisikėlimą, atsinaujinimą, viltį ir naują pradžią.
Velykos – tai džiaugsmo, prisikėlimo ir atsinaujinimo šventė, todėl tradiciškai ši diena skiriama ramybei, bendrystei ir prasmei. Per Velykas rekomenduojama dalyvauti šventinėse pamaldose, būti su šeima, dalintis maistu ir gera nuotaika, marginti kiaušinius kaip gyvybės simbolį bei skirti laiko poilsiui ir vidinei pusiausvyrai. Taip pat tikima, kad šis metas palankus naujoms pradžioms ir nuoširdžiam dėkingumui už tai, kas jau pasiekta.
Tuo tarpu per Velykas nerekomenduojama imtis sunkių fizinių ar ūkinių darbų, ypač sekmadienį, ginčytis ar kelti konfliktus, persistengti su alkoholiu ar triukšmingomis pramogomis. Ši šventė neturėtų virsti vien formaliu savaitgaliu – jos esmė slypi ne darbuose ar vaišių gausoje, o ramybėje, susitelkime ir bendrystėje.
