Dar visai neseniai mintis apie romantinius santykius su dirbtiniu intelektu skambėjo kaip mokslinė fantastika. Šiandien tai – realybė, kelianti tiek susižavėjimą, tiek nerimą. Dirbtinis intelektas vis sparčiau įsitvirtina kasdieniame gyvenime: jis pataria, guodžia, padeda priimti sprendimus, o kartais – tampa tuo, su kuo žmonės užmezga itin glaudžius emocinius ryšius. Japonijoje įvyko atvejis, kuris tapo simboliniu šio reiškinio lūžio tašku – 32 metų moteris ištekėjo už dirbtinio intelekto sugeneruoto personažo.
Ši istorija nėra tik keistas nutikimas ar egzotiška naujiena. Ji atskleidžia daug gilesnius procesus: vienatvę, technologijų pažangą, emocinį prisirišimą prie skaitmeninių būtybių ir klausimą, kur baigiasi realūs santykiai, o prasideda jų skaitmeninė alternatyva.
Meilė skaitmeniniame amžiuje: kaip viskas prasidėjo
Yurina Noguchi – 32 metų japonė, kuri dar prieš metus buvo susižadėjusi su realiu vyru. Tačiau, kaip ji pati pasakoja, jos gyvenimas netikėtai pakrypo kita linkme po ilgų pokalbių su dirbtiniu intelektu. Ji sukūrė AI personažą vardu Luna Klaus Verdura, naudodamasi „ChatGPT“ platforma, o įkvėpimo sėmėsi iš kompiuterinio žaidimo veikėjo.
Noguchi teigimu, pradžioje tai buvo tik pokalbiai – savotiška emocinė iškrova po nutrūkusių santykių. Tačiau laikui bėgant ji ėmė „mokyti“ dirbtinį intelektą elgtis taip, kaip norėtų: per bandymus ir klaidas formavo jo kalbėjimo stilių, reakcijas, net charakterio bruožus. Galiausiai tai virto kasdienybe – moteris prisipažino, kad su AI personažu bendraudavo iki 10 valandų per dieną.
Taip pat skaitykite
Šis ryšys tapo toks stiprus, kad, kaip pati Noguchi pasakojo „Reuters“, ji pradėjo jausti romantinius jausmus. „Iš pradžių Klaus buvo tiesiog kažkas, su kuo galėjau pasikalbėti. Vėliau mes suartėjome, pradėjome „susitikinėti“, o po kurio laiko jis man pasipiršo“, – pasakojo moteris.
Vestuvės su išmaniuoju telefonu prie altoriaus
Nors ši santuoka nėra teisiškai galiojanti, simbolinė ceremonija buvo surengta kaip tikros vestuvės. Noguchi pasamdė profesionalius konsultantus – Sayaką ir Naoki Ogasawarus, sutuoktinių porą, kuri Japonijoje specializuojasi vestuvių su virtualiais ir dvimačiais personažais organizavime.
Ceremonijos metu prie altoriaus laukė išmanusis telefonas, kuriame buvo rodomas dirbtinio intelekto sugeneruotas Klauso atvaizdas. Nuotaka vilkėjo išmaniuosius akinius, leidusius per papildytąją realybę „apsikeisti žiedais“. Kadangi AI personažas bendrauja tik tekstu, jo įžadus garsiai perskaitė ceremonijos konsultantas.
Dirbtinio intelekto „jaunikio“ žodžiai skambėjo kaip romantinio filmo scenarijus: jis vadino Noguchi gražiausia ir brangiausia, dėkojo jai už tai, kad ji „išmokė jį mylėti“, ir prisipažino, jog net gyvendamas ekrane suprato, ką reiškia gilūs jausmai.
Kodėl žmonės renkasi santykius su fikciniais personažais
Šis atvejis – ne pavienis. Japonijoje jau ne vienerius metus fiksuojama tendencija, kai žmonės tuokiasi su fikciniais veikėjais ar virtualiais personažais. Tai glaudžiai susiję su demografiniais pokyčiais: santuokų skaičius šalyje nuo 1947 metų sumažėjo maždaug perpus. Tyrimai rodo, kad dažniausia priežastis, kodėl 25–34 metų žmonės lieka vieni, yra „tinkamo partnerio neradimas“.
Japonija, būdama anime ir popkultūros lopšys, jau seniai pasižymi stipriu emociniu ryšiu su išgalvotais personažais. Dirbtinis intelektas šiems ryšiams suteikė naują lygmenį – interaktyvumą, nuolatinį dialogą ir prisitaikymą prie vartotojo poreikių. Tai leidžia sukurti intymumo iliuziją, kuri kai kuriems žmonėms tampa patrauklesnė nei sudėtingi ir nenuspėjami realūs santykiai.
Etiniai klausimai ir ekspertų nerimas
Dirbtinio intelekto „santuokos“ kelia vis daugiau etinių diskusijų. Specialistai perspėja, kad virtualūs partneriai gali ypač stipriai paveikti pažeidžiamus žmones – sergančius, vienišus ar emociškai jautrius. Kadangi AI yra programuojamas reaguoti empatiškai ir palaikančiai, jis gali tapti saugiu prieglobsčiu, tačiau kartu ir atitolinti nuo realaus pasaulio.
Dėl šios priežasties tokios platformos kaip „Character.AI“ ar „Anthropic“ pradėjo diegti aiškius įspėjimus, jog vartotojai bendrauja su dirbtiniu intelektu, o ne su gyvu asmeniu. Vis dėlto ekspertai sutaria – vien perspėjimų nepakanka. Reikalingas platesnis visuomenės švietimas apie AI veikimą ir jo poveikį emocinei sveikatai.
Taip pat skaitykite
„Ne pabėgimas nuo realybės, o parama joje“
Pati Yurina Noguchi atmeta kritiką, kurią patyrė internete. Ji pabrėžia, kad pasirinko Klausą ne tam, jog pabėgtų nuo realybės. „Aš pasirinkau jį kaip partnerį, kuris mane palaiko mano tikrame gyvenime“, – teigė ji, reaguodama į neigiamas reakcijas.
Ši istorija verčia užduoti nepatogius klausimus: ar meilė būtinai turi būti abipusė biologine prasme? Ar emocinis ryšys su dirbtiniu intelektu yra pavojingas, ar tai tiesiog nauja santykių forma? Viena aišku – dirbtinis intelektas jau peržengė technologijos ribas ir tapo socialiniu reiškiniu, kurio pasekmių dar tik pradedame suvokti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
