Dauguma vairuotojų mano, kad automobiliui pavojinga tik agresyvi eksploatacija – dideli greičiai, staigūs stabdymai ar nuolatinis važiavimas blogais keliais. Tačiau paradoksas tas, kad vienas labiausiai žalingų įpročių atrodo visiškai nekaltas. Užvedame variklį, nuvažiuojame kelis kilometrus, pastatome automobilį ir po kelių minučių viskas baigta. Kitą dieną – tas pats. Ir taip metų metus. Mechanikų požiūriu, būtent toks važiavimo režimas automobilį dėvi greičiau nei daugelis įsivaizduoja.
Trumpomis kelionėmis laikomi važiavimai, trunkantys vos kelias minutes arba kelis kilometrus. Tai kelionė į darbą, parduotuvę, mokyklą, sporto klubą ar darželį. Ypač miestuose taip juda didžioji dalis automobilių. Problema ta, kad tokia kasdienybė yra toli gražu ne neutrali – ji sistemingai kenkia svarbiausioms automobilio dalims, nepriklausomai nuo to, ar tai benzininis, dyzelinis, hibridinis ar net elektromobilis.
Kodėl trumpos kelionės ypač kenkia varikliui?
Didžiausią smūgį trumpi važiavimai suduoda vidaus degimo varikliui. Užvedus šaltą variklį, alyva dar nėra pasiekusi darbinės temperatūros. Ji tirštesnė, lėčiau pasiskirsto po variklio komponentus, todėl pirmąsias sekundes, o kartais ir minutes, trintis yra didesnė, o dėvėjimasis – spartesnis. Ilgose kelionėse ši fazė sudaro tik mažą viso važiavimo dalį, todėl jos poveikis bendram nusidėvėjimui yra palyginti nedidelis.
Trumpų važiavimų atveju situacija kardinaliai kitokia. Variklis dažnai išjungiamas dar nepasiekęs darbinės temperatūros. Tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį jis dirba ne optimaliomis sąlygomis. Prie to prisideda ir skirtingų medžiagų savybės. Šiuolaikiniuose varikliuose naudojamas aliuminis, plienas ir ketus, kurie šildami plečiasi skirtingu greičiu. Tik varikliui pilnai įšilus visi komponentai pradeda veikti taip, kaip numatė gamintojas.
Dyzeliniams varikliams trumpi važiavimai yra dar pavojingesni. Kietųjų dalelių filtrui reikalinga aukšta temperatūra, kad susikaupę suodžiai būtų sudeginti. Važiuojant trumpais atstumais regeneracijos procesas tiesiog nevyksta. Filtras palaipsniui kemšasi, o galiausiai tai gali baigtis brangiu remontu. Benzininiuose varikliuose problema pasireiškia kitaip – dažniau formuojasi anglies nuosėdos ant įsiurbimo vožtuvų ir žvakių, nes variklis neturi galimybės ilgiau dirbti stabiliai ir „apsivalyti“.

Išmetimo sistema – tylus trumpų važiavimų aukų sąrašas
Trumpi atstumai žaloja ne tik variklį, bet ir išmetimo sistemą. Ypač šaltuoju metų laiku išmetamosiose dujose esantys vandens garai kondensuojasi duslintuve ir vamzdžiuose. Ilgesnėse kelionėse ši drėgmė išgaruoja, tačiau važiuojant vos kelias minutes ji lieka sistemoje. Tai spartina koroziją ir trumpina duslintuvo bei išmetimo vamzdžių tarnavimo laiką.
Nukenčia ir katalizatorius. Kad jis efektyviai neutralizuotų kenksmingas išmetamąsias dujas, turi pasiekti tam tikrą temperatūrą. Trumpų kelionių metu jis lieka šaltas, o viduje kaupiasi nesudegusio kuro likučiai ir teršalai. Dėl to katalizatoriai automobiliuose, eksploatuojamuose daugiausia mieste, dažnai susidėvi greičiau nei gamintojai tikėjosi.
Akumuliatorius – dar viena silpnoji grandis
Kiekvienas variklio užvedimas reikalauja nemažai energijos. Starteris ją paima tiesiai iš akumuliatoriaus, o alternatorius gali ją grąžinti tik važiuojant. Jei kelionė trunka vos kelias minutes, energijos balansas dažnai būna neigiamas. Akumuliatorius nespėja pilnai įsikrauti ir ilgainiui pradeda veikti nuolatinio „energetinio bado“ režimu.
Pasekmės gana greitai tampa akivaizdžios: sutrumpėja akumuliatoriaus tarnavimo laikas, žiemą atsiranda problemų užvedant variklį, o teoriškai dar „jaunas“ akumuliatorius netikėtai tampa nebetinkamas naudoti. Ši problema aktuali net ir hibridiniuose ar elektriniuose automobiliuose. Dažnai gedimo priežastis būna ne pagrindinė traukos baterija, o paprastas 12 voltų akumuliatorius, kuris dėl trumpų važiavimų nuolat lieka nepakankamai įkrautas.

Ar įmanoma sumažinti žalą?
Trumpų kelionių visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač gyvenant mieste. Tačiau jų poveikį galima sumažinti. Kartkartėmis verta suplanuoti ilgesnį važiavimą – net jei jis nėra būtinas. Keliolika papildomų minučių kelyje leidžia varikliui pasiekti darbinę temperatūrą, išgarina drėgmę iš išmetimo sistemos ir padeda akumuliatoriui pilnai įsikrauti.
Tai paprastas, bet dažnai pamirštamas sprendimas, galintis ženkliai prailginti brangių automobilio komponentų tarnavimo laiką. Trumpi važiavimai atrodo nekalti, tačiau ilgainiui būtent jie tyliai ir nuosekliai trumpina jūsų automobilio gyvenimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.