Žiemą daugelis stebisi, kodėl net ir brangi, stora striukė neapsaugo nuo šalčio. Veidas stingsta, ausys šąla, o aštrus vėjas vis tiek pasiekia kaklą ir skruostus. Kaip paaiškėjo, problema dažnai slypi ne pačioje striukėje, o tame, kaip mes nešiojame gobtuvą ir naudojame jo funkcijas.
Kailinė kapišono juosta, kurią daugelis laiko tik dekoratyvine detale, iš tikrųjų buvo sukurta labai konkrečiam tikslui. Šis elementas atsirado ne mados namuose, o ekstremaliomis sąlygomis – ten, kur žmonės turėjo apsisaugoti nuo aštraus vėjo, pūgų ir stingdančio šalčio.
Socialiniuose tinkluose neseniai kilo diskusija, kai buvo priminta tikroji šios detalės funkcija. Paaiškėjo, kad kailis aplink veidą gali veikti kaip papildomas barjeras, padedantis sumažinti šalto oro srautą, kuris pasiekia odą, ausis ir kaklą. Daugelis žmonių prisipažino, kad metų metus dėvėjo kapišoną „gražiai“, bet ne funkcionaliai.
Specialistai, dirbantys šalto klimato sąlygomis, pabrėžia, jog ši detalė veikia skirtingai priklausomai nuo oro. Esant stipriam vėjui ir sausam šalčiui, kailinė juosta padeda sulaikyti šaltą oro srautą ir sukuria šiltesnį mikroklimatą aplink veidą. Tuo tarpu esant snygiui ar šlapdribai, ji atlieka kitą vaidmenį – padeda „pagauti“ sniegą dar prieš jam pasiekiant akis ir odą.

Įdomu tai, kad šį principą jau seniai naudojo šiaurės tautos ir poliarinių ekspedicijų dalyviai. Jų aprangoje kailinė juosta aplink veidą buvo laikoma būtina apsaugos dalimi, o ne aksesuaru. Ji padėdavo ne tik išlaikyti šilumą, bet ir sumažinti odos dirginimą nuo šalčio bei vėjo. Šiandien, grįžtant prie funkcionalumo, o ne vien estetikos, senos žinios vėl tampa aktualios — ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke žiemą.
Galbūt todėl daugelis žmonių šiandien stebisi: kodėl su tais pačiais drabužiais vieną dieną jaučiamės šiltai, o kitą – ne. Atsakymas gali būti paprastesnis, nei atrodo – kartais pakanka suprasti, kaip iš tikrųjų veikia tai, ką nešiojame kasdien.