Visata yra viena iš didžiausių paslapčių, kuri vis dar stebina mokslininkus. Jos plėtimasis ir evoliucija nuo Didžiojo sprogimo iki šių dienų kelia daug klausimų ir atveria naujas tyrinėjimų galimybes. Šis straipsnis nagrinėja, kaip mokslininkai atrado tai, jog Visata plečiasi į save, kokios energijos ją skatina ir kokios naujos galimybės atsiveria pažvelgus į tolimas galaktikas.
Mokslininkai: visata plečiasi į save
Kai kepate duoną ar keksiukus, tešla plečiasi, o šokolado gabalėliai ar uogos nutolsta vienas nuo kito. Šis procesas primena Visatos plėtimąsi, tačiau su esminiu skirtumu – Visata neturi „formos“. Ji plečiasi į save, ir jei net būtų kokia nors „forma“, ji plėstųsi kartu su Visata.
Mokslininkai įrodė, kad Visata plečiasi, stebėdami, kaip kitos galaktikos tolsta nuo Paukščių Tako. 1922 metais Aleksandras Fridmanas matematiškai pagrindė šią idėją, o 1929-aisiais Edvinas Hablas įrodė, kad Visatos plėtimasis spartėja.
Prieš 13,8 milijardo metų Visata prasidėjo nuo itin karštos ir tankios vienybės, žinomos kaip Didysis sprogimas. Tai nebuvo sprogimas įprasta prasme, bet greitas erdvės plėtimasis, sukūręs materiją, šviesą ir tai, ką dabar vadiname Visata.
Mistinė „tamsioji energija“
Nors Visatos plėtimasis patvirtintas moksliniais stebėjimais, mokslininkai dar neatrado tikrojo energijos šaltinio, kuris spartina šį procesą. Jie šią paslaptingą jėgą vadina tamsiąja energija. Ji sudaro net 68% visos Visatos energijos, tuo tarpu mums pažįstama materija – žvaigždės, planetos ir gyvybė – užima tik 5%. Likusią dalį sudaro tamsioji materija, kurios prigimtis taip pat išlieka nežinoma.
Tamsioji energija laikoma vienu didžiausių šiuolaikinės astrofizikos iššūkių. Mokslininkai spėja, kad ji ne tik skatina Visatos plėtimąsi, bet ir prisideda prie kosminių struktūrų formavimosi. Vis dėlto, kol kas ši jėga lieka paslaptimi, kurios mokslas dar nesugeba pilnai paaiškinti.
Fizikams tikras iššūkis yra sujungti dvi pagrindines teorijas – kvantinę mechaniką ir klasikinę mechaniką. Multivisatos teorija, siūlanti daugelio Visatų egzistavimą, gali padėti išspręsti šią problemą.
Visata ir toliau plečiasi, o atstumas tarp galaktikų didėja. Nors tamsioji energija lieka viena iš didžiausių kosmoso paslapčių, mokslininkai nenustoja tyrinėti šios srities. James Webb teleskopas jau dabar atranda jaunas galaktikas, kurios leidžia pažvelgti į mūsų Paukščių Tako praeitį, atveriant naujas galimybes pažinti kosminę tikrovę.
Šaltinis: https://tsn.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
