Viskas, ką reikia žinoti apie perimenopauzę ir menopauzę

Menopauzė – natūrali moters gyvenimo dalis, tačiau dažnai ją lydi nemalonūs tiek fiziniai, tiek psichologiniai simptomai. Karščio bangos, nuotaikų svyravimai, naktinis prakaitavimas, nerimas ar net „smegenų rūkas“ – tai tik keli iš daugybės požymių, kurie gali varginti moterims pasiekus menopauzę.

Kada prasideda perimenopauzė?

Nors daugelis mano, kad menopauzės požymiai pasireiškia tik sulaukus penkiasdešimties, iš tiesų pirmieji hormonų pokyčiai gali pasireikšti jau keturiasdešimtaisiais, o kai kurioms – net trisdešimtaisiais metais. Tai vadinama perimenopauze – laikotarpiu iki menopauzės, kai organizme pradeda mažėti estrogeno kiekis.

Vienas pirmųjų ženklų, kad artėjate prie menopauzės, – menstruacijų pokyčiai. Jos gali tapti nereguliarios, gausesnės ar silpnesnės, retesnės ar dažnesnės. Kai menstruacijų nėra 12 mėnesių iš eilės – laikoma, kad moteris įžengė į menopauzę.

Dažniausi perimenopauzės simptomai

Hormoniniai pokyčiai veikia visą kūną, todėl jų poveikis pasireiškia labai įvairiai:

Karščio bangos: staigus karščio pojūtis, plintantis per veidą, kaklą ir krūtinę. Dažnai lydi prakaitavimas, galvos svaigimas ar net širdies permušimai.
Naktinis prakaitavimas: intensyvus prakaitavimas naktį, kuris pažadina iš miego ir verčia keisti drabužius ar patalynę.
Nuotaikų svyravimai: moterys gali jaustis dirglios, liūdnos, įsitempusios, ar net be didelės priežasties pradėti verkti. Jeigu anksčiau buvo PMS ar pogimdyvinė depresija – rizika didesnė.
Miego sutrikimai: nemiga gali būti sąlygota tiek naktinio prakaitavimo, tiek hormonų – progesterono ir testosterono – sumažėjimo.
„Smegenų rūkas“: susilpnėjusi koncentracija, užmaršumas, sunkiau susikaupti – visa tai gali būti susiję su mažėjančiu estrogeno lygiu smegenyse.
Šlapimo pūslės ir makšties pokyčiai: dažnesnis šlapinimasis, makšties sausumas, jautrumas ar diskomfortas lytinio akto metu.

Kaip žinoti, kad jau pasiekėte menopauzę?

Kai mėnesinių nebūna visus metus, laikoma, kad moteris pasiekė menopauzę. Dažniausiai tai įvyksta apie 51–54 metus. Tuo metu kai kurie simptomai (pvz., karščio bangos) gali sumažėti, tačiau atsiranda nauji – energijos trūkumas, makšties sausumas, miego sunkumai.

Kaip sau padėti pasiekus menopauzę?

Nors šie pokyčiai gali atrodyti bauginantys, gera žinia ta, kad yra būdų juos palengvinti:

Gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas ir kokybiškas miegas padeda mažinti simptomų intensyvumą.
Hormonų terapija: kai kuriais atvejais gali būti skiriamas estrogeno pakaitalas. Tai aptariama individualiai su gydytoju.
Natūralios priemonės: kai kurios moterys renkasi vaistažoles ar papildus, pavyzdžiui, juodąją gebenę, tačiau būtina pasitarti su specialistu.
Psichologinė parama: svarbu kalbėtis apie savo jausmus, ieškoti palaikymo grupių ar net psichologo pagalbos.

Atminkite, kad menopauzė nėra pabaiga – tai naujas gyvenimo etapas, kurį galima sutikti sąmoningai ir pasiruošus. Svarbiausia – klausytis savo kūno, neignoruoti simptomų ir drąsiai ieškoti pagalbos.

Šaltinis: https://themenopausecharity.org/