Šiandieninėje visuomenėje, kur grožis ir išvaizda dažnai tampa sėkmės rodikliu, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip turėti nepriekaištingą odą. Kremų, serumų ir kaukių neužtenka – vis dažniau kreipiamasi į maisto papildus ir vitaminų kompleksus. Tačiau, nors reklamos žada stebuklus vos po vienos „magiškos kapsulės“, svarbu suprasti: vitaminai odai – tai ne stebuklingas eliksyras, o aktyvios medžiagos, kurios, netinkamai vartojamos, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Vitaminai odai: vidinis balansas svarbesnis nei išorė
Nors daugelis vis dar pasikliauja tik išorinėmis priemonėmis, odos būklė daugiausia priklauso nuo vidinio vitaminų ir mineralų balanso. Trūkstant tam tikrų medžiagų, net brangiausi kremai nesuteiks trokštamo rezultato.
Štai pagrindiniai vitaminai ir mikroelementai, kurių dažniausiai pritrūksta mūsų odai:
- Vitaminas A (retinolis) – skatina ląstelių atsinaujinimą, mažina pleiskanojimą. Tačiau per didelis kiekis gali sukelti galvos skausmus, odos sausumą, o kai kuriais atvejais – net organų pažeidimus. Ypač atsargiai jį turėtų vartoti tie, kurie vartoja izotretinoiną ar tam tikrus antibiotikus.
- Vitaminas C – stiprus antioksidantas, skatinantis kolageno sintezę ir mažinantis pigmentines dėmes. Tačiau perdozavus gali sudirginti skrandžio gleivinę, o netinkamai derinant su geležies papildais – sukelti apsinuodijimą.
- Vitaminas E – drėkina ir apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų. Visgi didelės dozės gali padidinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kraują skystinančius vaistus.
- B grupės vitaminai (ypač B3, B5, B7) – palaiko drėgmės balansą, mažina uždegimus, gerina plaukų ir nagų būklę. Pavyzdžiui, B3 (niacinas) padeda odai išlaikyti elastingumą, mažina paraudimus, o B7 (biotinas) – būtinas sveikai odai ir plaukams.
- Cinkas – reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, padeda kovoti su akne. Tačiau perteklius gali sukelti vario trūkumą ar pykinimą.
- Vitaminas D – svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir uždegimo kontrolei. Jo trūkumas siejamas su tokiomis ligomis kaip psoriazė.
- Kolagenas ir aminorūgštys – užtikrina odos elastingumą ir stangrumą. Su amžiumi kolageno gamyba mažėja, todėl svarbu gauti tiek jo, tiek pagrindinių aminorūgščių – prolino ir glicino – iš maisto ar papildų.
Kodėl vitaminai gali būti pavojingi
Daugelis mano, kad kuo daugiau – tuo geriau. Tačiau tai klaidingas požiūris. Ypač pavojingi riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir K, nes jų perteklius kaupiasi organizme ir gali sukelti apsinuodijimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad tam tikri vitaminai trukdo vienas kitam pasisavinti. Pavyzdžiui:
- Per didelis kalcio kiekis trukdo įsisavinti geležį.
- Magnis dideliais kiekiais mažina cinko pasisavinimą.
Jei žmogus serga kepenų ar inkstų ligomis, vitaminų perdozavimas gali dar labiau pabloginti sveikatą
Kaip pasirinkti vitaminus saugiai?
Norint saugiai ir veiksmingai papildyti organizmą, prieš pradedant vartoti papildus būtina atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys, kokių medžiagų trūksta. Tik gydytojas ar kvalifikuotas specialistas gali paskirti tinkamus papildus ir dozavimą.
Renkantis produktus verta vengti pigių, abejotinos sudėties kompleksų. Patikimesnis pasirinkimas – trumpesnės sudėties formulės (3–5 komponentai) arba vienkomponenčiai papildai, kuriuose mažesnė rizika, kad vieni vitaminai „gesins“ kitų poveikį.
Išoriniai vitaminai odai – saugesnė alternatyva?
Kai kuriais atvejais vitaminus efektyviau ir saugiau naudoti išoriškai, ypač kai kalbame apie odos priežiūrą:
- Vitaminas C serumuose tiesiogiai veikia pigmentaciją ir skaistina odą.
- Retinoidai (vitamino A formos) kremo pavidalu efektyviai kovoja su raukšlėmis, spuogais ir senėjimo požymiais.
- Hialurono rūgštis, tepama ant odos, daug efektyviau drėkina nei kapsulių forma.
Net patys naudingiausi vitaminai odai, vartojamas per didelėmis dozėmis, gali tapti nuodu. Todėl svarbu atsisakyti savarankiško gydymosi ir pasitikėti specialistais. Tik individualizuotas požiūris, pagrįstas tyrimais, gali padėti pasiekti ilgalaikį rezultatą – sveiką ir švytinčią odą, nepaaukojus sveikatos.
Šaltinis: tsn.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
