Onkologinės ligos paveiks maždaug kas trečią žmogų per jo gyvenimą. Tradicinis chemoterapijos ir spindulinės terapijos gydymas dažnai sukelia sunkius šalutinius poveikius, todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių alternatyvų. Viena iš tokių galimybių – vitaminas B17, kuris mokslo bendruomenėje žinomas kaip amigdalinas arba laetrilis.
Šis junginys randamas daugelyje augalų, ypač kauliukuose ir sėklose. Abrikosų kauliukai, vyšnių sėklos, obuolių šerdys ir migdolai yra turtingi šio vitamino šaltiniai. Vitaminas B17 sulaukė dėmesio dėl savo potencialių priešvėžinių savybių, nors jo veiksmingumas vis dar tyrinėjamas.
Svarbu pažymėti, kad vitaminas B17 – tai ne tikrasis vitaminas tradiciniu to žodžio prasme. Tai glikozidas, kuris organizme skilsta į kelis komponentus, įskaitant hidrocieno rūgštį. Būtent šis skilimo procesas ir yra pagrindas teorijoms apie jo poveikį vėžio ląstelėms.
Kas yra vitaminas B17 ir kaip jis veikia
Amigdalinas – tai natūralus glikozidas, kuris gausiai randamas rožinių šeimos augalų sėklose ir kauliukuose. Chemiškai tai yra benzaldeido ir hidrocieno rūgšties gliukozido junginys. Kai amigdalinas patenka į organizmą, jis susiduria su fermentu beta-gliukozidaze, kuris jį skaido į gliukozę, benzaldehidą ir hidrocieno rūgštį.
Teorijos teigimu, vėžio ląstelės turi aukštesnį beta-gliukozidazės fermentų kiekį nei sveikos ląstelės. Dėl šios priežasties amigdalinas labiau skyla būtent piktybiniuose audiniuose, išlaisvindamas toksišką hidrocieno rūgštį. Sveikos ląstelės turi daugiau rodanazės fermento, kuris neutralizuoja hidrocieno rūgštį, paversdama ją nekenksminmu tiocianatu.
Biochemikas Ernstas T. Krebsas jaunesnysis XX amžiaus viduryje iškėlė hipotezę, kad vėžys gali būti metabolizmo sutrikimo pasekmė, susijusi su vitamino B17 trūkumu mityboje. Jo teigimu, šiuolaikinis žmogus vartoja per mažai produktų, turinčių šį junginį, palyginti su mūsų protėviais.
Krebso teorija remiasi stebėjimais, kad kai kuriose populiacijose, kurios tradiciškai vartoja daug B17 turinčių produktų, vėžio paplitimas yra mažesnis. Pavyzdžiui, hunzų gentis iš Pakistano tradiciškai vartoja didelius kiekius abrikosų kauliukų ir turi mažesnį onkologinių ligų rodiklį.
Natūralūs vitamino B17 šaltiniai
Didžiausias vitamino B17 kiekis randamas abrikosų kauliukuose – juose gali būti iki 3 procentų amigdalino. Taip pat turtingi šaltiniai yra vyšnių, slyvų, persikų ir nektarinų kauliukai. Obuolių sėklose amigdalino koncentracija yra mažesnė, tačiau vis tiek reikšminga.
Migdolose, ypač karčiuosiuose, taip pat randama vitamino B17. Karčiųjų migdolų aliejus seniau buvo naudojamas kaip natūralus konservantas ir aromato suteikėjas. Kai kuriose šalyse karčieji migdolai yra ribojami arba uždrausti dėl potencialaus hidrocieno rūgšties pavojaus.
Manioko šaknis, kuri yra pagrindinė maisto kultūra daugelyje tropinių šalių, taip pat turi amigdalino. Lima pupelės, lino sėmenys ir kai kurios javų kultūros turi mažesnius šio junginio kiekius. Daugelyje tradicinių dietų šie produktai sudaro svarbų mitybos elementą.
Svarbu pažymėti, kad natūralūs B17 šaltiniai turi būti vartojami atsargiai ir nedideliais kiekiais. Per didelis suvartojimas gali sukelti hidrocieno rūgšties apsinuodijimą, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Rekomenduojama pradėti nuo labai mažų dozių ir stebėti organizmo reakciją.
Dr. Ernsto Krebso teorijos ir tyrimai
Dr. Ernstas T. Krebsas jaunesnysis, dirbęs Kalifornijos universitete, XX amžiaus penktajame dešimtmetyje pradėjo intensyvius amigdalino tyrimus. Jo tėvas, taip pat biochemikas, pirmasis pradėjo tirti šio junginio savybes dar XX amžiaus pradžioje. Krebsas jaunesnysis išplėtojo tėvo darbus ir sukūrė išgrynintos amigdalino formos preparatą, kurį pavadino laetrilu.
Taip pat skaitykite
Krebso teorija rėmėsi vitamino trūkumo liga konceptu. Jis teigė, kad vėžys yra ne bakterijų ar virusų sukeliama liga, bet metabolizmo sutrikimas, atsirandantis dėl vitamino B17 trūkumo mityboje. Ši teorija buvo revoliucinė, nes siūlė paprastą prevencijos ir gydymo metodą.
Krebsas ištyrė daugelio populiacijų mitybos įpročius ir paplitusių ligų statistiką. Jis pastebėjo, kad gentys, kurios tradiciškai vartojo daug karčių sėklų ir kauliukų, turėjo žymiai mažesnį vėžio paplitimo rodiklį. Ypač jį sužavėjo hunzų gentis iš Karakorum kalnų, kurios nariai gyveno labai ilgai ir retai sirgo onkologinėmis ligomis.
Deja, Krebso teorijos nebuvo pripažintos oficialioje medicinoje. Daugelis jo teiginių buvo kritikuojami dėl nepakankamų mokslinių įrodymų. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurie atitiktų šiuolaikinius mokslo standartus, nebuvo atlikta pakankamai. Vis dėlto kai kurie tyrimai parodė įdomių rezultatų, kurie skatina tolesnį šios srities tyrinėjimą.
Šiuolaikinės medicinos požiūris ir ginčai
Šiuolaikinė medicina skeptiškai vertina vitamino B17 naudojimą vėžio gydymui. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) uždraudė laetrilio pardavimą kaip vėžio vaisto, teigdama, kad trūksta mokslinių įrodymų apie jo veiksmingumą. Be to, kelia susirūpinimą galimas hidrocieno rūgšties toksinis poveikis.
Daugelis onkologų teigia, kad vitamino B17 propaguotojai duoda klaidingą viltį sunkiai sergantiems žmonėms. Jie baiminasi, kad pacientai gali atsisakyti veiksmingų tradicinių gydymo metodų naudai neįrodytų alternatyvų. Chemoterapija ir spindulinis gydymas, nors ir turi šalutinių poveikių, yra moksliškai įrodyti metodai.
Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Kai kurie gydytojai ir mokslininkai mano, kad vitaminas B17 nusipelno daugiau dėmesio ir tyrimų. Jie teigia, kad farmacijos pramonė nėra suinteresuota investuoti į natūralių junginių tyrimus, nes jų negalima patentuoti ir komercionalizuoti taip pat pelningai kaip sintetinius vaistus.
Daugelyje šalių, įskaitant Meksiką, Vokietiją ir kai kurias kitas Europos valstybes, laetrilis naudojamas kaip papildomas gydymas. Yra klinikų, kurios specializuojasi alternatyvių vėžio gydymo metodų taikyme, įskaitant vitamino B17 terapiją. Šios klinikos teigia turinti teigiamų rezultatų, nors jie nėra publikuoti recenzuojamuose mokslo žurnaluose.
Saugus vitamino B17 vartojimas ir atsargumo priemonės
Jei nuspręsite išbandyti vitamino B17 papildus, labai svarbu tai daryti saugiai ir atsakingai. Pirmiausia būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei sergate vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Vitaminas B17 gali sąveikauti su kitais vaistais arba pabloginti tam tikrų sveikatos būklių eigą.
Pradėti reikėtų nuo labai mažų dozių, pavyzdžiui, vieno ar dviejų abrikosų kauliukų per dieną. Organizmas turi laiko prisitaikyti prie junginio, o jūs galite stebėti, ar atsiranda kokių nors nepageidaujamų reakcijų. Palaipsniui dozę galima didinti, bet niekada neviršijant saugių ribų.
Hidrocieno rūgšties apsinuodijimo simptomai gali būti galvos skausmas, svaigulys, pykinimas, vėmimas, širdies plakimas ir kvėpavimo sunkumai. Jei atsiranda bet kuris iš šių simptomų, nedelsiant reikia nutraukti vitamino B17 vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Sunkiais atvejais gali prireikti skubios medicinos pagalbos.
Nėščios ir maitinančios moterys, vaikai ir žmonės, turintys kepenų ar inkstų ligų, turėtų vengti vitamino B17 vartojimo. Taip pat atsargiai reikia elgtis vartojant alkoholį, nes jis gali padidinti hidrocieno rūgšties toksišką poveikį. Rūkymas taip pat gali sustiprinti neigiamą poveikį.
Šis straipsnis yra tik informacinio pobūdžio. Prieš pradedant bet kokį gydymą, būtina pasitarti su gydytoju.
Nuotraukos asociatyvinės © Ideogram © Midjourney
Horoskopai – tai smagus būdas pradėti dieną ar pasmalsauti apie ateitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai tėra pramoginio pobūdžio turinys. Jie nėra paremti moksliniais įrodymais ir neturėtų būti traktuojami kaip patikimos prognozės ar patarimai. Mėgaukitės horoskopais kaip įdomia pramoga, bet svarbius gyvenimo sprendimus priimkite remdamiesi savo pačių nuovoka ir logika.
