Rugsėjo pabaigoje Jungtinėse Valstijose paaiškėjo dar viena stambi byla, kurioje technologijų milžinas „YouTube“, priklausantis „Alphabet“, sutiko sumokėti 24,5 mln. dolerių siekdamas užbaigti ginčą su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu. Tai paskutinė iš trijų bylų, kurias Trumpas 2021-aisiais buvo iškėlęs didžiosioms socialinių tinklų bendrovėms, kaltindamas jas neteisėtai cenzūruojant konservatyvią nuomonę.
Ginčas kilo po Kapitolijaus įvykių
Šios bylos šaknys glūdi 2021 m. sausio 6 d., kai JAV Kapitolijuje kilo riaušės, sukrėtusios visą šalį ir pasaulį. Po neramumų daugelis socialinių tinklų, tarp jų ir „YouTube“, priėmė sprendimą suspenduoti Donaldo Trumpo paskyras. Platformos vadovybė tuomet teigė, jog toks žingsnis buvo būtinas siekiant sumažinti galimą smurto kurstymą. Pats Trumpas, tuo metu vis dar ėjęs prezidento pareigas, šiuos veiksmus vadino politiniu susidorojimu bei išpuoliu prieš žodžio laisvę.
Netrukus po to, 2021 m. liepą, jis pateikė ieškinius trims milžinams – „YouTube“, „Twitter“ (dabar „X“) ir „Facebook“ valdančiai „Meta“. Jo teisininkai aiškino, kad bendrovės viršijo savo galias, nes socialiniai tinklai tapo esminėmis modernios viešosios diskusijos erdvėmis, todėl neturėtų vienpusiškai nutildyti politinių veikėjų.
Paskutinė nesutvarkyta byla
Praėjus keleriems metams, ginčai su „Twitter“ ir „Meta“ jau buvo išspręsti, tačiau „YouTube“ liko paskutinė nebaigta byla. Rugsėjo 29 d. Kalifornijos federaliniame teisme užregistruota taikos sutartis rodo, kad abi pusės sutiko užbaigti procesą be papildomų komentarų. „YouTube“ savo ruožtu įsipareigojo sumokėti 24,5 mln. dolerių.
Taip pat skaitykite
Svarbu pažymėti, jog tokio susitarimo pasirašymas nėra pripažinimas, kad platforma elgėsi neteisėtai. Tai labiau kompromisas, leidžiantis išvengti brangiai kainuojančių ir ilgai besitęsiančių teisminių ginčų, kurie būtų užtraukę papildomą reputacijos naštą.
Platesnė reikšmė JAV visuomenei
Ši byla atskleidžia ne tik vieno politiko ir technologijų bendrovės konfliktą, bet ir gilesnes problemas, su kuriomis susiduria JAV visuomenė. Viena vertus, technologijų įmonės pabrėžia atsakomybę už turinio kontrolę – jos privalo užtikrinti, kad platformos nebūtų naudojamos smurto ar neapykantos kurstymui. Kita vertus, politikai ir dalis visuomenės mano, jog tokie sprendimai yra pavojingi, nes gali tapti priemone riboti nepatogias ar opozicines nuomones.
Donaldo Trumpo rėmėjai nuosekliai akcentuoja, kad jų balsas dažnai ignoruojamas arba tiesiog užtildomas. Todėl šis ginčas įgijo simbolinę reikšmę – jis tapo kovos dėl žodžio laisvės internete simboliu. Tuo tarpu jo oponentai primena, kad laisvė nėra absoliuti ir negali būti naudojama piktnaudžiaujant, ypač kai kalba eina apie demokratinių institucijų saugumą.
Didžiųjų technologijų atsakomybės klausimas
„YouTube“ susitarimas iš esmės užbaigia vieną ryškiausių bylų, kilusių iš 2021-ųjų įvykių. Tačiau platesnis klausimas išlieka – kokia yra technologijų kompanijų atsakomybė ir kokios ribos taikomos jų sprendimams? Šiuo metu JAV Kongrese vis dažniau svarstoma, ar reikia keisti teisinius reglamentus, kad būtų aiškiau apibrėžtos socialinių tinklų teisės bei pareigos.
D. Trumpo bylos išryškino įtampą tarp privataus verslo interesų ir visuomenės teisės į laisvą diskusiją. Jei anksčiau socialiniai tinklai buvo suvokiami kaip inovatyvios bendravimo priemonės, šiandien jie tapo arenoje, kurioje sprendžiami politiniai, teisiniai ir net moraliniai klausimai.
Ar ši istorija turės tęsinį?
Nors teisiškai byla tarp Donaldo Trumpo ir „YouTube“ baigta, jos politinis atgarsis išliks. Trumpas ruošiasi artėjantiems rinkimams, o jo kampanijos retorikoje žodžio laisvės klausimas neabejotinai užims svarbią vietą. Tokie susitarimai, kaip šis, gali tapti jo argumentu prieš „elitus“ ir „cenzūrą“, mobilizuojant rinkėjų bazę.
Tuo pačiu technologijų įmonės, užbaigdamos šį ginčą, siekia parodyti, kad nori judėti į priekį ir nekartoti praeities klaidų. Tačiau viešojoje erdvėje jų sprendimai ir toliau bus akylai stebimi. Kiekviena suspenduota paskyra ar pašalintas įrašas gali tapti naujo konflikto priežastimi.
Ši istorija – priminimas, jog skaitmeninis amžius atneša ne tik patogumus ir naujas bendravimo formas, bet ir sudėtingus iššūkius demokratijai. Nuo to, kaip bus atsakyta į klausimą „kas kontroliuoja žodį internete?“, priklausys ne vieno politinio konflikto eiga ateityje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
