Rusijos bepiločių įsiveržimas į Lenkijos teritoriją vėl privertė Europą susimąstyti apie savo saugumą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedvejojo – jis pareiškė, kad žemynui būtina skubiai kurti bendrą oro gynybos sistemą ir efektyvų „oro skydą“, galintį apsaugoti tiek nuo dabartinių, tiek nuo ateities grėsmių. Tai – ne pirmas kartas, kai Kyjivas ragina Vakarus pereiti nuo žodžių prie realių veiksmų.
Zelenskis: „Tik bendros pajėgos gali užtikrinti apsaugą“
Po pokalbio telefonu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte bei kitais Europos lyderiais, Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ pabrėžė, jog būtina sukurti bendrą oro gynybos sistemą. „Ukraina seniai siūlė šį planą. Yra konkretūs sprendimai, tačiau dabar reikia veikti išvien, reaguoti į dabartinius iššūkius ir ruoštis galimoms grėsmėms ateityje“, – rašė jis.
Vėliau savo kasdieniame vaizdo kreipimesi Zelenskis pridūrė, kad Ukraina jau yra pateikusi koordinuotą ir nuoseklų planą dėl bendros Europos oro erdvės apsaugos. Anot jo, vien nacionalinių pajėgumų nepakanka. „Niekas negali garantuoti, kad vietoje kelių dešimčių bepiločių neatsiras šimtai. Tik bendros Europos pajėgos gali užtikrinti apsaugą“, – pabrėžė jis.
Rusijos ir Baltarusijos pratybos – kaip „repeticija“ ateičiai?
Zelenskis įspėjo, kad artėjančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos Baltarusijoje gali būti ne tik rutininių manevrų dalis, bet ir pasiruošimo būsimoms agresijoms planas. Jo teigimu, Kremlius kartu su Minsku nuolat stebi, kaip NATO šalys reaguoja į incidentus, ir tikrina, kiek dar galima peržengti tarptautinės bendruomenės kantrybės ribas.
Taip pat skaitykite
„Rusai tikrina, kur yra galimybių ribos. Jie analizuoja, kaip elgiasi NATO šalių pajėgos – ką jos gali padaryti, o ko dar negali“, – aiškino Zelenskis. Tokie žingsniai, anot jo, rodo, kad Maskva ir toliau testuoja Vakarų vienybę bei pasirengimą ginti savo sąjungininkus.
„Žodžių per daug, veiksmų – per mažai“
Ukrainos prezidentas atkreipė dėmesį į paradoksą: tarptautinėje erdvėje nestinga pareiškimų, pasmerkimų ir deklaracijų, tačiau realių veiksmų trūksta. „Pareiškimų jau pakanka, bet iki šiol stokojama veiksmų“, – sakė jis, pabrėždamas, jog tik stipri, koordinuota reakcija galėtų sustabdyti Rusijos bandymus eskaluoti situaciją.
Pasak Zelenskio, Rusijos dronų atakos prieš Lenkijos teritoriją turėtų būti akivaizdus signalas, kad karas neapsiriboja vien Ukrainos ribomis. Pavojus plinta, o kartu didėja ir rizika, kad konfliktas persikels į kitų Europos šalių erdvę.
Viltis – JAV reakcija
Nors Ukraina nuolat ragina Europą imtis ryžtingų veiksmų, Zelenskis neslėpė, jog viliasi ir tvirtos JAV reakcijos. „Ukraina ir visa Europa labai tikisi stipraus Jungtinių Valstijų atsako“, – sakė jis, primindamas, kad būtent Vašingtono vaidmuo yra lemiamas kuriant ilgalaikę saugumo architektūrą regione.
Ukrainos lyderis ragino partnerius atidėti abejones ir imtis praktinių sprendimų – investuoti į oro gynybos sistemas, spartinti technologijų tiekimą bei bendrus mokymus. Jo žodžiais, bendras „oro skydas“ turėtų tapti ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumo garantu.
Europa prieš pasirinkimą: ginti ar atidėlioti?
Zelenskio žodžiai išryškina dilemą, su kuria šiandien susiduria Europa. Viena vertus, sąjungininkai sutinka, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę visam žemynui. Kita vertus, praktiniai sprendimai dažnai stringa dėl politinių diskusijų, išteklių stokos ar baimės dar labiau įsitraukti į konfliktą.
Tačiau Rusijos bepiločių įsiveržimai į Lenkijos teritoriją parodė, kad karas jau peržengia Ukrainos sienas. Kyjivo argumentas paprastas: jei šiandien nesukursime bendro oro skydo, rytoj gali būti per vėlu.
Zelenskio kreipimasis primena, kad grėsmės nebeapibrėžtos vien fronto linijomis – jos gali pasirodyti bet kurioje Europos vietoje. Klausimas, ar žemynas sugebės laiku atsakyti, lieka atviras.
Parengta pagal Reuters šaltinį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
