Ar tikrai turime kasdien nueiti 10 000 žingsnių, kad išvengtume sveikatos problemų, gyventume ilgiau ir išlaikytume gerą formą? Šis skaičius, tapęs kone visuotine taisykle, neretai kelia klausimų. Iš kur jis atsirado ir ar tikrai toks universalus?
10 000 žingsnių: rinkodaros triukas, tapęs norma
Įdomu tai, kad 10 000 žingsnių normą išrado ne gydytojai, o rinkodaros specialistai. XX a. 7-ajame dešimtmetyje Japonijos kompanija „Yamasa Toki“ sukūrė pirmąjį pasaulyje žingsniamatį, pavadintą „Manpo-Kei“, kas išvertus iš japonų kalbos reiškia „10 000 žingsnių matuoklis“. Rinkodaros specialistai pasirinko šį pavadinimą, nes hieroglifas, reiškiantis skaičių 10 000, jiems priminė vaikščiojančio žmogaus figūrą.
Prietaiso reklama buvo tokia sėkminga, kad netrukus gerbiamas mokslo organizacijos, tokios kaip Amerikos kardiologijos fondas ir Nacionalinis forumas dėl antsvorio Didžiojoje Britanijoje, perėmė idėją, kad per dieną reikia nueiti 10 000 žingsnių.
Ar tikrai reikia nueiti 10 000 žingsnių?
Žinoma, teiginys „šiandien nuėjau 10 000 žingsnių“ skamba išdidžiai. Tačiau šios normos universalumas kelia abejonių. Visų pirma, todėl, kad esame skirtingi: vienas žmogus gali nueiti tuos žingsnius lėtai, o kitas lengvai įveiks juos su kuprine ant pečių. Šių veiklų poveikis bus visiškai skirtingas.
Todėl šiuolaikinės rekomendacijos remiasi ne tiek kasdieniu žingsnių skaičiumi, kiek krūvio tipu ir trukme. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 18–64 metų žmonės turėtų kasdien 20 minučių vaikščioti be pertraukų. Taip pat pridėti 75–150 minučių intensyvios veiklos, pavyzdžiui, jogos, fitneso, aerobikos ar jėgos treniruočių.
Remiantis „International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity“ duomenimis, suaugę vyrai ir moterys, norėdami išlaikyti gerą fizinę formą, turėtų nueiti bent 7 000–11 000 žingsnių per dieną. O PSO mano, kad didmiesčių gyventojams norma yra 5 000 žingsnių per dieną (tai prilygsta maždaug 2,5 km).
Žinoma, kuo daugiau vaikštote, tuo geriau. Todėl, jei lengvai pasiekiate 10 000 žingsnių ribą, galite nenustoti. Svarbu ne pats vaikščiojimas, o fizinis aktyvumas ir kalorijų kiekis, kuris sudeginamas jo metu. Vertinimui naudojami išmanieji laikrodžiai ir fitneso apyrankės, kurie atsižvelgia į žmogaus lytį, amžių, ūgį, svorį ir atskiria skirtingus veiklos tipus.
Kiek žingsnių per savaitę: naujausi tyrimai
Naujas tyrimas, paskelbtas „Vitality Global“ sveikatos ir gerovės platformoje, parodė, kad jei per dvejus metus tris kartus per savaitę nueisite po 5 000 žingsnių, tai padės pailginti žmogaus gyvenimą net trejais metais. Tokia veikla taip pat padeda sumažinti medicininės priežiūros išlaidas pėstiesiems maždaug 13 proc.
Tyrimo metu mokslininkai sukūrė vadinamąjį „Gyvenimo įpročių indeksą“, kuris analizavo milijono dalyvių iš Jungtinės Karalystės ir Pietų Afrikos (2013–2023 m.) elgesį ir įpročius. Pagrindinis darbo tikslas buvo rasti geriausius būdus, kurie formuoja ir palaiko sveikus įpročius visą gyvenimą.
Kaip paaiškino „Discovery Vitality“ įkūrėjas Adrian Gore, duomenys parodė, kad sveiki įpročiai, įskaitant 5 000 žingsnių per dieną, daro didelę įtaką gyvenimo kokybei ir trukmei. Net ir nedidelis fizinio aktyvumo kiekis turi ilgalaikių pasekmių.
Kodėl vaikščiojimas yra naudingas?
Vaikščiojimas laikomas prieinamiausiu būdu palaikyti minimalų žmogaus judrumo lygį. Jei reguliariai išeinate pasivaikščioti, štai kokius teigiamus bonusus gausite:
- Sąnarių stiprinimas.
- Kraujospūdžio normalizavimas.
- II tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, neurologinių ir endokrininių ligų rizikos mažinimas.
- Streso mažinimas.
Be to, intensyvus vaikščiojimas padeda numesti svorio. Todėl verta į savo kasdienį tvarkaraštį įtraukti 30 minučių spartų pasivaikščiojimą. Taip per dieną sudeginsite 100–200 kcal daugiau.
Nors 10 000 žingsnių per dieną yra puikus tikslas, svarbiausia yra reguliarus fizinis aktyvumas, o ne konkretus skaičius. Klausykite savo kūno, rinkitės jums patinkančią veiklą ir nepamirškite, kad net ir nedidelis judėjimas daro didelę įtaką jūsų sveikatai ir gerovei.
Šaltinis: https://tsn.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
