Nesėkmės darbe ar asmeniniame gyvenime gali mus nuliūdinti, priversti abejoti savimi. Tokiomis akimirkomis lengva pasiduoti akimirkos nuotaikai ir nusivilti. Tačiau tikėjimą savimi galima susigrąžinti.
Abejodami savimi, prarandame laiką ir galimybes tobulėti. Atrodytų, kad to suvokimas turėtų mus paskatinti. Bet taip neatsitinka. Paradoksalu, tačiau toks elgesys mums yra naudingesnis. Įtikindami, kad negalime atlikti sunkių užduočių, apsisaugome nuo neigiamų emocijų, susijusių su nesėkmės rizika.
Problema ta, kad nuolatinis nesaugumas mus slegia ne tik protiškai, bet ir fiziškai: greičiau pavargstame, jaučiamės išsekę, ir galų gale net tie dalykai, kurie atrodė lengvi, tampa vis sunkesni. Be to, ilgalaikis stresas ir nepasitikėjimas savimi gali paveikti miego kokybę, koncentraciją ir bendrą gyvenimo kokybę.
Norint išeiti iš šio užburto rato, neužtenka vienos valios jėgos. Pirmiausia reikia peržiūrėti savo vidinį požiūrį. Netikėjimas savimi pasireiškia trimis skirtingais lygmenimis:
- pagrindas yra savigarba (tai, už ką aš stoviu)
- vidurinė dalis yra pasitikėjimas savimi (tai, ką aš galiu)
- viršūnė yra savęs patvirtinimas (tai, ką aš sugebu)
„Išmokti tikėti savimi reiškia ugdyti tikėjimą savo sugebėjimais, vidiniais ištekliais, gabumais“, – sako Fredericas Fange’as. Kitaip tariant, nėra prasmės bandyti pakeisti save, prieš tai nepadirbus su savo giliausiais įsitikinimais. Čia yra keletas metodų, kurie padės sukurti konstruktyvų požiūrį į savo gyvenimą.
Tobulinkite tai, kas veikia
Norėdami atgauti ir padidinti pasitikėjimą savimi, nemėginkite dirbti tose srityse, kur esate pažeidžiamiausi. Pvz., jei jums sunku kalbėti viešai, galite prisiregistruoti į viešojo kalbėjimo kursus, bet pradėkite nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, kalbėkite prieš artimą draugų ratą. Geriau tobulinkite tuos įgūdžius, kuriuos jau gerai mokate.
Savo meistriškumo suvokimas padidina pasitikėjimą savimi dėl patiriamų teigiamų emocijų. Pvz., gerai grojate gitara – galite išmokti naujų technikų arba naujų kūrinių. Padidės jūsų emocinis „kapitalas“, kuris suteiks energijos dirbti ir pagerins jūsų bendrą pasitikėjimą savimi. Ši praktika stiprina savivertę, nes leidžia jaustis kompetentingu ir vertingu.
Klauskite artimųjų
Bendravimas su simpatišku žmogumi padės naujai pažvelgti į jūsų sugebėjimus. Galite susisiekti su draugu, kolega ar šeimos nariu ir paaiškinti jam, kad jums reikia jo pagalbos, kad aiškiau suprastumėte savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Užsirašykite atsakymus jų nekomentuodami. Tai leis jums ne tik pamatyti save iš išorės ir rasti ramybę nesėkmių atveju, bet ir sužinoti apie talentus ir sugebėjimus, kuriuos anksčiau nuvertinote arba apie kuriuos visai nežinojote. Šis metodas padeda atpažinti paslėptus gebėjimus ir įgalina labiau pasitikėti savo sprendimais.
Įamžinkite savo veiksmus
Kaip objektyviau įvertinti savo veiksmus? Jums tiesiog reikia atsiriboti nuo ankstesnių požiūrių, iš esmės pakeisti įprastą mąstymo modelį. Pripažinkite savo abejones: „Aš nesijaučiu tam pakankamai pajėgus“.
Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite tuos kasdienio gyvenimo momentus, dėl kurių jaučiatės silpni ir nesaugūs. Vienu sakiniu apibūdinkite, kodėl taip nutinka. Ant kito lapo sudarykite kitą sąrašą. Tačiau šį kartą prisiminkite akimirkas, kurios jus įkvepia pasitikėti savimi.
Dar kartą paklauskite savęs, kodėl būtent jie manyje sukelia šį jausmą? Kodėl jie daro tokį poveikį jums? Paskutinis žingsnis: kelis kartus perskaitykite abu sąrašus, bandydami susidaryti vientisą savo stipriosios ir silpnosios pusės vaizdą. Šis pratimas, jei jis praktikuojamas reguliariai, padeda nukreipti jūsų dėmesį į niuansus, atsitraukti nuo visuotinio „Aš niekam nesu pajėgus“ vaizdo prie konkretesnio „Aš tam tikrais atvejais patiriu sunkumų, bet ir žinau daug dalykų“ supratimo.
Nusistatykite realius tikslus
Dažnai galvojama, kad perfekcionizmas yra ambicingų ir pasitikinčių savimi žmonių bruožas. Bet tai ne visai tiesa. Tai būdinga daugeliui iš mūsų. Būti perfekcionistu reiškia susikoncentruoti į nepasiekiamus tikslus. Stengdamiesi viską padaryti nepriekaištingai, mes atimame iš savęs teisę suklysti.
Kad išeitumėte iš šios aklavietės, turite nubrėžti aiškią ribą tarp konkretaus ir pasiekiamo tikslo (pavyzdžiui, padaryti pristatymą darbe), tikslo, kurį galima pasiekti laikinai (rasti abipusį supratimą su vaiku), ir tikslo, kuris šiuo metu mums nepasiekiamas (pvz., tapti operos dainininku be vokalo duomenų ir lavinimo).
Užrašykite šią ribą ant popieriaus. Idealiu atveju kiekvienas tikslas turėtų būti pagrįstas taip: kokios yra realios galimybės jį pasiekti ir į kurias galimybes geriau neatsižvelgti (pavyzdžiui, vargu ar verta planuoti išmokėti didelę paskolą, tikintis laimėti pinigų loterijoje).
Šie metodai padeda ne tik didinti pasitikėjimą savimi, bet ir ugdo vidinį stabilumą, atsparumą stresui bei gebėjimą priimti sprendimus net sudėtingose situacijose.
O svarbiausia – niekada nenustokite tikėti savimi!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
