Pyktis – natūralus jausmas, tačiau daugelis žmonių nuo vaikystės mokomi jį slėpti. „Nerodyk pykčio“, „būk mandagus“ – tokie patarimai giliai įsitvirtina, o vėliau gali privesti prie situacijos, kai žmogus pats nebesupranta, kiek neigiamų emocijų sukaupė savyje. Ekspertai teigia, kad susikaupęs pyktis dažniausiai pasireiškia penkiais aiškiais požymiais. Žinodami juos, galime pradėti sveiką darbą su savo emocijomis. Taigi, kokie ženklai labiausiai išduoda, jog žmoguje susikaupė labai daug pykčio?
Lėtinis nerimas
Slopinamas pyktis dažnai virsta lėtiniu nerimu. Žmogus stengiasi, kad aplinkiniai nepastebėtų jo susierzinimo, tačiau tai labai išvargina. Ilgainiui nerimas atsiranda net tada, kai tam nėra jokios priežasties.
Psichologai pastebi, kad toks nuolatinis vidinis stresas gali išprovokuoti fizinius simptomus – širdies permušimus, nuovargį ar virškinimo sutrikimus. Kūnas ieško „išėjimo“ savo emocijoms, todėl ignoruoti pyktį gali būti pavojinga.
Vidiniai monologai
Žmogus dažnai sukasi uždarame minties rate, prisimindamas praeities nuoskaudas. Tai neleidžia judėti į priekį ir gali pakenkti nuotaikai. Jei tokiu metu aplinkiniai pradeda kritikuoti, pykčio sprogimas būna itin stiprus.
Tokie vidiniai monologai gali būti labai destruktyvūs – žmogus vis kartoja mintis „kodėl man taip padarė“ arba „būčiau turėjęs pasakyti“, kas blokuoja asmeninį augimą ir sprendimų priėmimą.
Pasyviai agresyvus bendravimas parodo labai daug pykčio
Iš pirmo žvilgsnio žmogus gali atrodyti mandagus, bet jo pasyvi agresija pasireiškia subtiliais, bet nuodinančiais komentarais.
Ironija, sarkazmas ar delsimas gali atrodyti nekaltai, bet ilgainiui aplinkiniai jaučia, kad yra manipuliuojami ir psichologiškai išsekę.
Nuolatiniai skundai
Piktas žmogus nuolat verkšlena, skundžiasi gyvenimu ir aplinkiniais. Retai pripažįsta savo klaidas, tačiau nuolat kaltina kitus.
Toks elgesys stiprina aukos vaidmenį, blokuoja sprendimų ieškojimą ir skatina negatyvią aplinką tiek darbe, tiek namuose.
Kritika
Tokie žmonės dažnai kritikuoja aplinkinius be takto ir gailestingumo. Staigus emocijų prasiveržimas gali atskleisti, kiek ilgai buvo kaupiamas pyktis.
Dažnai kritika nukreipta ne į kitus, o atspindi žmogaus vidinį nepasitenkinimą savimi, kompleksus ar nesugebėjimą valdyti emocijų.
Kaip dirbti su pykčiu?
Svarbiausia – nebijoti pripažinti savo jausmų. Jei pyktis labai sustiprėjęs, verta kreiptis į psichologą, naudoti fizinę veiklą, gilų kvėpavimą ar kitas sveikas emocijų iškrovos priemones.
Svarbu atrasti pykčio priežastį ir „išrauti ją su šaknimis“. Tik tokia kryptinga emocijų kontrolė padeda išvengti ateities sprogimų ir pagerina santykius su aplinkiniais.
Kodėl pyktis nėra tik „blogas“ jausmas?
Slopinant pyktį, mes nesustabdome jo – jis kaupiasi, keičia mūsų elgesį ir sveikatą. Atpažinti ženklus, išmokti juos valdyti ir paleisti, yra vienas iš kertinių žingsnių psichologinei gerovei. Gyvenimas be nuolatinio užslėpto pykčio leidžia ne tik jaustis ramiau, bet ir kurti sveikus santykius su aplinkiniais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, Shutterstock.
