Veido oda – tarsi veidrodis, atspindintis vidinę organizmo būklę. Net menkiausi jos pakitimai gali byloti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus ar organizmo disbalansą. Jei veido spalva netikėtai pasikeičia, tampa neįprasta, verta į tai įsiklausyti – tai gali būti svarbus signalas, kad laikas pasirūpinti savimi ar pasikonsultuoti su gydytoju
Išbalęs veidas – ar tai tik nuovargis?
Blyški, išbalusi oda dažniausiai siejama su kraujo trūkumu – mažakraujyste (anemija). Tokiu atveju sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje, o deguonies pernešimas į audinius tampa neefektyvus. Dėl to oda praranda įprastą rausvumą ir tampa šviesesnė.
Taip pat išbalęs veidas gali būti susijęs su:
- Staigiu išgąsčiu ar stresu (kraujagyslių susitraukimu);
- Žemu kraujospūdžiu;
- Vitaminų, ypač B12 ir geležies, stoka;
- Silpnumu po ligos ar operacijos.
Jei išbalimas nėra laikinas ir lydi nuovargis, galvos svaigimas ar dusulys – būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite
Papilkėjęs veidas – organizmo išsekimo ženklas
Pilkšvas odos atspalvis dažnai atsiranda tuomet, kai organizmas prastai šalina toksinus ar yra išsekęs. Tai gali būti signalas, kad kepenys, inkstai ar virškinimo sistema nefunkcionuoja efektyviai. Papilkėjimas dažnai pasireiškia rūkantiems, taip pat žmonėms, dirbantiems ilgomis pamainomis ar nuolat patiriantiems stresą.
Taip pat papilkėjusi oda gali rodyti:
- Nepakankamą deguonies patekimą į audinius (hipoksiją);
- Prastą kraujotaką;
- Onkologinių ligų pradines stadijas (ypač kartu su svorio kritimu).
Svarbu nepainioti laikino papilkėjimo dėl miego trūkumo su nuolatiniu – pastarasis reikalauja išsamesnių tyrimų.
Pageltusi veido oda – ar tai gelta?
Veido ar viso kūno odos pageltimas dažniausiai asocijuojamas su gelta – būkle, kai kraujyje padidėja bilirubino kiekis. Tai neretai rodo kepenų, tulžies pūslės ar kasos problemas. Geltonas atspalvis ypač matomas ant delnų, veido bei akių baltymų.
Dažniausios pageltimo priežastys:
- Virusinis ar toksinis hepatitas;
- Tulžies akmenys, trukdantys tulžies nutekėjimui;
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis;
- Kūdikystėje – fiziologinė naujagimių gelta.
Kartu su pageltusia oda dažnai pasireiškia pykinimas, apetito stoka, nuovargis ar pilvo skausmai – tai ženklas skubiai kreiptis į gydytoją.
Raudonas, paraudęs veidas – ne tik emocijų išraiška
Trumpalaikis veido paraudimas gali būti visiškai normalus – reaguojame į šaltį, karštį, stiprias emocijas. Tačiau jei paraudimas tampa nuolatinis ar atsiranda be aiškios priežasties, jis gali signalizuoti sveikatos problemas ar odos ligas, pavyzdžiui, rožinę (rosacea).
Galimos priežastys:
- Aukštas kraujospūdis;
- Alkoholio vartojimas;
- Karščio bangos menopauzės metu;
- Alerginės reakcijos ar odos jautrumas.
Jei paraudimą lydi kraujagyslių išsiplėtimas, deginimas ar spuogai – vertėtų apsilankyti pas dermatologą.
Melsvas ar pilkšvai mėlynas atspalvis – deguonies trūkumo ženklas
Mėlynas ar pilkšvai melsvas atspalvis, ypač apie lūpas, nagus ar nosies galiuką, rodo cianozę – būklę, kai organizme trūksta deguonies. Tai gali būti ypač pavojinga ir reikalauti neatidėliotinos pagalbos.
Cianozę gali sukelti:
- Plaučių ligos (astma, bronchito paūmėjimas, plaučių embolija);
- Širdies nepakankamumas;
- Apsinuodijimas anglies monoksidu;
- Įgimtos širdies ydos (ypač kūdikiams).
Cianozė yra rimtas pavojus gyvybei. Jei ji pasireiškia kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu ar sąmonės sutrikimu – būtina skubi medicininė pagalba.
Rusvas ar gelsvai pilkas atspalvis – hormoniniai pokyčiai
Tamsesnė, gelsvai ruda ar net pilkai ruda veido spalva gali būti susijusi su hormoniniais pokyčiais. Tai ypač pastebima nėštumo metu ar sergant antinksčių ligomis, pvz., Adisono liga. Odos patamsėjimas dažniausiai pasireiškia aplink burną, nosį, akis ar kaktą.
Galimos priežastys:
- Ilgalaikis saulės poveikis (saulės pigmentacija);
- Melazma (nėščiųjų „kaukė“);
- Skydliaukės ar antinksčių sutrikimai;
- Tam tikrų vaistų poveikis.
Nors pigmentacija dažnai būna nekenksminga, jei spalva pakinta staiga ar apima didelį odos plotą, tokiu atveju svarbu atmesti rimtesnes endokrinines ligas.
Visi veido atspalviai – svarbi organizmo kalba
Kiekvienas veido spalvos pokytis gali turėti daugybę reikšmių – nuo nekenksmingų iki rimtų sveikatos sutrikimų. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į kitus lydinčius požymius: ar jaučiate nuovargį, dusulį, ar pasikeitė apetitas, ar pastebite kitų kūno pokyčių.
Stebėdami savo veidą kasdien, galite ne tik pasirūpinti grožiu, bet ir anksčiau pastebėti pirmuosius sveikatos signalus. Jei abejojate – kreipkitės į šeimos gydytoją ar atlikite paprastus kraujo tyrimus.
Svarbu: kartais odos spalvos pokyčius gali lemti ir visiškai nekenksmingos priežastys – mityba, oro sąlygos, odos tipas ar net naudojama kosmetika. Visgi, jei pokyčiai nuolatiniai arba juos lydi kiti simptomai – tai jau rimtesnis signalas, kurio ignoruoti neverta. Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nėra skirta diagnozuoti ar gydyti – dėl sveikatos pokyčių visada pasitarkite su gydytoju.
