Nuo birželio 28 dienos visos Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lietuvą, turi įgyvendinti ES Prieinamumo direktyvą, kuri numato, kad skaitmeninės paslaugos privalo būti lengvai pasiekiamos visiems – įskaitant žmones su negalia. Tai – ne tik formalus reikalavimas, bet ir žingsnis į labiau įtraukią visuomenę, kurioje technologijos turi būti prieinamos kiekvienam.
Šis pokytis Lietuvoje gali turėti tiesioginį poveikį daugiau kaip 230 tūkst. žmonių su negalia. Pasak ekspertų, tai reikšmingas postūmis keisti požiūrį į paslaugų kūrimą – nuo geros valios iniciatyvos prie sisteminio įsipareigojimo.
Verslas skatinamas keistis iš esmės
Kaip teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidentas Vilmantas Balčikonis, prieinamumas turi būti ne formalus reikalavimas, o natūrali praktika. Pasak jo, technologijų pasaulyje, kur viskas greitai keičiasi, svarbu sukurti sistemas, kurios leistų greitai reaguoti į nesklandumus ir atnaujinti svetainių funkcijas, kad jos išliktų prieinamos visiems.
Vienas iš gerųjų pavyzdžių Lietuvoje – telekomunikacijų bendrovė „Bitė“. Ji dar prieš dvejus metus ėmė diegti universalaus dizaino sprendimus: salonai pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia, didžiuosiuose miestuose įdiegti papildomi sprendimai, o darbuotojai apmokyti bendrauti su negalią turinčiais klientais. Didžiuosiuose salonuose siūlomas ir sinchroninis vertimas į gestų kalbą.
Be to, jie sukūrė ir unikalias paslaugas – pavyzdžiui, specialų pristatymą, kai kurjeris informuoja apie atvykimą iš anksto ir ilgiau palaukia prie durų. Klausos negalią turintys klientai gali bendrauti tekstu realiuoju laiku skambučio metu.

Ne visi pasivys laiku
Žmonių su negalia atstovai pripažįsta – realus pokytis vis dar vangus. Didelio proveržio vien dėl direktyvos nesitikima. Dauguma tiesiog norės išvengti baudų, todėl imituos pritaikymą, nesuvokdami jo esmės“, – teigia Ajana Lolat-Pažarauskienė, „Mulan fondo“ įkūrėja, pati gyvenanti su cerebriniu paralyžiumi.
Pasak jos, tik tie, kurie nuoširdžiai domėjosi prieinamumu anksčiau, ir toliau kurs kokybiškus sprendimus. Direktyva, žinoma, suteiks svertų – bet pokytis bus ilgalaikis tik tada, jei įsitrauks visas technologijų sektorius, o vartotojai aktyviai reikalaus geresnių paslaugų.
Nuo ko pradėti?
Pasak LASS viceprezidento V. Balčikonio, pirmas žingsnis – interneto svetainės. Lietuvoje jų yra apie 85 tūkstančiai, ir daugeliu atvejų būtent jos tampa pirmu kontaktu tarp žmogaus ir paslaugos. Deja, nors technologiniai įrankiai leidžia kurti prieinamus tinklapius, dažnai šie sprendimai diegiami fragmentiškai, nesuvokiant jų svarbos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.