Nusikaltėlių taikiniu gali tapti bet kas – nuo studento iki pensininko. Sukčiai veikia vis išradingiau: apsimeta banko darbuotojais, pareigūnais, artimaisiais ar net pačiais gyventojais perimtoje socialinio tinklo paskyroje. Jeigu tapote sukčiavimo auka – svarbiausia neprarasti laiko ir kuo greičiau imtis veiksmų. Laiku sureagavus, galima ne tik sustabdyti nuostolių augimą, bet ir padėti pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamą schemą.
Pirmas žingsnis – susisiekite su savo banku
Jei sukčiams atidavėte banko kortelės duomenis, prisijungimo slaptažodžius ar pervedėte pinigus – nedelsdami skambinkite savo bankui. Kuo greičiau bankas bus informuotas, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pavedimą, užblokuoti sąskaitą ar pakeisti slaptažodžius.
Daugelis bankų turi specialias karštąsias linijas, veikiančias 24/7. Net jei pinigai jau pasiekė sukčių sąskaitą, kai kuriais atvejais įmanoma juos sugrąžinti, jei informacija perduodama greitai. Svarbu pateikti kuo daugiau duomenų: tikslią sukčių nurodytą sąskaitą, pavedimo laiką, sumą, pokalbio ar susirašinėjimo išklotines.
Kuo daugiau informacijos turės bankas, tuo greičiau jis galės imtis veiksmų ir bendradarbiauti su kitomis finansų įstaigomis ar teisėsauga. Kai kuriais atvejais taip pat rekomenduojama laikinai sustabdyti kortelės ar el. bankininkystės galiojimą, kad būtų išvengta papildomos žalos.
Taip pat skaitykite
Kreipkitės į policiją
Tapus finansinio sukčiavimo auka, būtina kreiptis į Policiją. Tai galite padaryti keliais būdais:
- Apsilankykite artimiausiame policijos komisariate;
- Užpildykite pareiškimą elektroninėje policijos sistemoje – epolicija.lt;
- Paskambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
Policija gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir padėti nustatyti kaltuosius. Svarbu kuo tiksliau ir detaliau aprašyti aplinkybes: kaip buvote apgauti, kokiu būdu susisiekta, ką konkrečiai pasakė ar parašė sukčiai, kokie duomenys buvo perduoti ar kokie veiksmai atlikti. Prisegti ar pateikti galima ir skambučių, el. laiškų, SMS ar socialinių tinklų susirašinėjimo išklotines bei pavedimų kopijas.
Net jei žala nėra didelė, svarbu apie ją pranešti – tai padeda policijai fiksuoti sukčiavimo mastą, susieti nusikaltimus ir greičiau sustabdyti sukčių veiklą.
Informuokite Lietuvos banką
Lietuvos bankas prižiūri finansų rinkos dalyvius, todėl svarbu pranešti apie incidentą ir šiai institucijai. Tai padaryti galima per asmens paskyrą Lietuvos banko elektroninių paslaugų portale (https://www.lb.lt/lt/kontaktai) arba el. paštu.
Lietuvos bankas kaupia informaciją apie sukčiavimo schemų paplitimą, analizuoja jų tendencijas ir bendradarbiauja su teisėsauga bei komerciniais bankais, siekdamas užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Jūsų pranešimas gali prisidėti prie greitesnio pavojingų schemų identifikavimo, taip apsaugant kitus gyventojus. Nors Lietuvos bankas neatlieka individualių tyrimų dėl prarastų lėšų, jis atlieka svarbų vaidmenį stiprinant visos sistemos saugumą.
Pasikeiskite visus slaptažodžius
Jei sukčiai gavo prieigą prie jūsų el. pašto, banko ar socialinių tinklų paskyrų – skubiai pasikeiskite slaptažodžius. Rekomenduojama naudoti sudėtingus, tik jums žinomus slaptažodžius ir įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, jei to dar nepadarėte.
Patikrinkite, ar jūsų duomenys nebuvo naudojami kitose paskyrose – paslaugose, kuriose esate registruotas, ypač finansinėse platformose, elektroninėse parduotuvėse ar valstybiniuose portaluose. Sukčiai neretai perima ir jūsų tapatybę – suklastoja dokumentus, imituoja susirašinėjimus ar net bando imti paskolas jūsų vardu. Jei kyla įtarimų, kad jūsų vardu galėjo būti sudarytos sutartys ar pradėti finansiniai įsipareigojimai, nedelsdami kreipkitės į atitinkamas įstaigas – kredito biurus, vartojimo paskolų bendroves ar Registrų centrą – ir inicijuokite asmens duomenų apsaugos procedūras.
Kreipkitės į kredito biurus
Jei kyla įtarimų, kad jūsų duomenys galėjo būti panaudoti finansiniams įsipareigojimams (pavyzdžiui, paskolai) – kreipkitės į kredito biurus, tokius kaip „Creditinfo Lietuva“ ar „Manocreditinfo.lt“, ir paprašykite laikinai sustabdyti duomenų teikimą finansų įstaigoms. Tai sumažina riziką, kad jūsų vardu bus paimtas kreditas.
Taip pat galite užsisakyti kredito ataskaitą ir sužinoti, ar jūsų duomenys jau buvo panaudoti.
Informuokite artimuosius
Sukčiai dažnai naudojasi pasitikėjimu – prisistato artimaisiais, draugais ar net kolegomis. Jei tapote auka, pasidalykite savo istorija su šeima ir draugais. Tokiu būdu galite apsaugoti juos nuo panašių apgaulių ir paskatinti būti budresniems.
Ypač svarbu informuoti vyresnio amžiaus artimuosius – jie dažnai būna pagrindinis sukčių taikinys dėl mažesnio technologinio raštingumo ir didesnio pasitikėjimo nepažįstamaisiais. Skirkite laiko su jais pasikalbėti apie dažniausias sukčiavimo schemas – skambučius apsimetant policija ar anūkais, melagingus pranešimus apie nelaimes ar „saugias“ banko sąskaitas.
Kuo daugiau žmonių žinos apie galimas apgavystes, tuo mažesnė tikimybė, kad taps jų aukomis. Paskleisdami informaciją, padedate ne tik savo artimiesiems, bet ir visuomenei apskritai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
