Klimato krizės akivaizdoje miškų gaisrai tampa vis dažnesni, stipresni ir sunkiau suvaldomi. Šioje daugiamilijardinėje kovoje ankstyvas gaisrų aptikimas – gyvybiškai svarbus. Tačiau sudėtingi palydoviniai tinklai, dronai ir šiluminės kameros dažnai yra per brangūs mažai išteklių turinčioms bendruomenėms. Šiandien jauni dizaineriai iš Jungtinės Karalystės siūlo alternatyvą – nedidelį, kankorėžį primenantį jutiklį, galintį laiku įspėti apie ugnies pavojų.
Paprastas sprendimas – iš gamtos įkvėpta technologija
Keturi dizaino inžinerijos studentai, dalyvaudami jungtinėje „Imperial College London“ ir „Royal College of Art“ magistrantūros programoje, sukūrė „Pyri“ – nedidelį, aplinkoje išnykstantį gaisrų jutiklį. Jų išrastas įrenginys, sveriantis vos 150 gramų, gali būti paliekamas miškuose ir nedirbamose žemėse metų metus be jokios priežiūros. Prasidėjus gaisrui, nuo karščio ištirpsta vidinis mechanizmas, kuris sukuria žemo dažnio signalą ir aktyvuoja pavojaus pranešimą.
Prietaisas gaminamas iš vaško ir medžio anglies kompozito, taip siekiant maksimaliai sumažinti jo poveikį aplinkai. Pasak vienos iš kūrėjų Karinos Gunadi, dizaineriai norėjo sukurti ne tik veiksmingą, bet ir gamtai draugišką sprendimą: „Kai prietaisas sudega, jis neturi palikti jokios žalos aplinkai.“
„Pyri“ forma ir medžiagos – funkcionalumas ir ekologija
Kankorėžio formos jutiklis ne tik padeda įrenginiui susilieti su aplinka, bet ir apsaugo jį nuo smūgių – svarbi savybė, jei jutikliai bus mėtomi iš oro. Pagrindinis „Pyri“ principas – paslėptas, bet budrus stebėtojas, kuris nesutrikdo ekosistemos ir nereikalauja nuolatinio žmogaus įsikišimo.
Dizaineriai, ieškodami tinkamų komponentų, vengė retųjų žemės metalų ar ličio jonų baterijų, o vietoje to tyrinėjo organinę elektroniką. Dėl šios priežasties konkreti technologijos sudėtis šiuo metu neviešinama – pateikta patentavimo paraiška.
Ugnis kaip realybė: klimato kaitos pasekmės ir emociniai prisiminimai
Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) duomenimis, 2023 metais miškų gaisrai į atmosferą išmetė 6687 megatonas anglies dioksido – tai septynis kartus daugiau nei visų pasaulio lėktuvų išmetamos emisijos kartu sudėjus. Prognozuojama, kad iki 2050 metų ekstremalių gaisrų padaugės 30 %, o iki amžiaus pabaigos – net 50 %.
Vienas iš „Pyri“ kūrėjų, Richardas Alexandre, augo Brazilijoje ir asmeniškai matė, kaip miškų gaisrai niokojo Pantanalio regioną. Kita įkūrėja – Karina Gunadi – prisimena Šiaurės Kalifornijoje 2020 metais kilusį „North Complex Fire“ gaisrą: „Pabudau ir dangus buvo tamsiai oranžinis – toks liko kelias dienas. Tai buvo baugu.“
Maži įrenginiai, didelė įtaka
Miškų gaisrai gali plisti 20 kilometrų per valandą greičiu – todėl kiekviena minutė gali lemti gyvybę ar pražūtį. Australijos nacionalinio universiteto tyrimas parodė, kad greitesnis reagavimas net viena valanda sumažina didelių gaisrų tikimybę 16 %.
Kol technologijų gigantai, kaip „Google“, investuoja milijonus į palydovines sistemas, „Pyri“ siūlo žemės lygmens sprendimą: paprastus, nedidelius jutiklius, galinčius būti diegiamus net ten, kur nėra infrastruktūros. Įmonė planuoja siūlyti prenumeratos modelį pagal kvadratinį kilometrą, į kurį būtų įtraukti jutikliai, montavimas ir stebėjimo programinė įranga. Kainos tiksliai neatskleidžiamos, tačiau kūrėjai tikina, kad tai būtų bent perpus pigiau nei artimiausio konkurento pasiūlymas.
Iš universiteto laboratorijos – į pasaulį
„Pyri“ projektas prasidėjo kaip universitetinis darbas, bet po sėkmingo pasirodymo tarptautiniame „James Dyson Award“ konkurse komanda laimėjo 5000 svarų sterlingų (apie 6677 JAV dolerių) paramą. Nuo tada vyksta intensyvūs tyrimai, prototipų bandymai ir investicijų paieška. Pirmieji mažos apimties bandymai planuojami jau šiemet, o komercinis startas numatytas 2027 metais.
Šiuo metu įmonė siekia pritraukti miškininkystės, žemės ūkio ir elektros tiekimo sektoriaus klientus Jungtinėse Valstijose, bet jau sulaukė susidomėjimo ir iš kitų šalių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
