Šiuolaikinis biuras ilgą laiką buvo vertinamas per produktyvumo prizmę – susitikimų kambariai, ergonomiškos kėdės ir kavos aparatai tapo standartu. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad darbuotojai vis dažniau vertina ne tik funkcionalumą, bet ir emocinį poveikį, kurį biuras daro jų psichologinei sveikatai. Neįkvepianti, vizualiai nuobodi darbo aplinka tampa ne tik nepasitenkinimo šaltiniu – ji skatina darbuotojus trauktis.
Kinly atlikta ataskaita „The Art of Productivity“ atskleidžia nerimą keliantį reiškinį: beveik pusė (46 %) 24–35 metų Jungtinės Karalystės darbuotojų teigia svarstantys palikti darbą dėl nepatrauklios ar prastai suprojektuotos biuro aplinkos. Dar daugiau nerimo kelia tai, kad 21 % nurodo, jog tokia aplinka daro neigiamą poveikį jų psichikos sveikatai.
Iš pažiūros nedideli dalykai – blankios sienos, prasta apšvietimo sistema ar anonimiška erdvė – ilgainiui slopina motyvaciją, kūrybiškumą ir bendravimo norą. Tai ypač aktualu „Gen Z“ ir jauniesiems milenialsams, kurių lūkesčiai darbo vietai gerokai aukštesni nei ankstesnių kartų.
Kūrybiška technologija – ne priedas, o būtinybė
Atsižvelgiant į šias tendencijas, daugiau nei du trečdaliai (69 %) įmonių audiovizualinių technologijų (AV) komandų glaudžiai bendradarbiauja su žmogiškųjų išteklių specialistais, siekdami kurti emociškai sveikas darbo erdves. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių jau naudoja skaitmeninę grafiką, vizualinius sprendimus ir informacinius ekranus tam, kad pagerintų kasdienę darbuotojų patirtį.
„Biuro dizainas nebėra tik estetikos klausimas – tai strateginis sprendimas,“ pabrėžia Kinly generalinis direktorius Tom Martin. Jo teigimu, tinkamai pritaikytos technologijos gali atgaivinti biurą ir sugrąžinti jam prasmę – ne kaip būtinybę, o kaip vietą, kur norisi būti.
Hibridinis darbas reikalauja naujo požiūrio
Nors darbas iš namų išlieka populiarus dėl lankstumo, kūrybingumo palaikymui reikalingos specialios sąlygos – tiek nuotoliniu, tiek hibridiniu režimu. Vizualinis menininkas Ben Sheppee įspėja: „Net geriausios idėjos stringa, jei trūksta tinkamos techninės bazės.“ Todėl darbdaviai turi pasirūpinti ne tik ryšio priemonėmis, bet ir emocinio saugumo jausmu.
Ne mažiau svarbi – įtrauki dizaino pusė. Apie 31 % organizacijų jau diegia AV sprendimus, skirtus padėti neuroįvairesniems darbuotojams – pritaikytos jutiminės aplinkos, švelni šviesa ir mažesnis triukšmo lygis tampa vis dažnesniu standartiniu reikalavimu.
Emocinis dizainas ar ergonomikos pagrindai?
Nors skaitmeniniai ekranai, dinamiškos spalvų schemos ar emocijų atpažinimo sistemos atrodo pažangiai, ekspertai primena: vizualinis patrauklumas negali pakeisti bazinių komforto elementų. Tokie dalykai kaip reguliuojamo aukščio stalai ar kokybiškos biuro kėdės išlieka esminiais faktoriais, lemiančiais darbuotojų savijautą ir produktyvumą.
Galiausiai, tvarus biuro pokytis neapsiriboja vien technologijomis – tai reikalauja platesnio požiūrio į žmogų ir jo emocinius poreikius darbo vietoje.
Naujos kartos darbuotojai ne tik ieško funkcionalumo, bet ir emocinio ryšio su savo darbo vieta. Biuras tampa nebūtinai tik vieta atlikti užduotis, bet ir erdve, kurioje formuojasi komandos dvasia, skatinamas bendradarbiavimas ir kuriama organizacijos kultūra. Todėl įmonės vis dažniau investuoja į interjerą, kuris ne tik patogus, bet ir įkvepiantis – su žaliais augalais, natūralia šviesa bei erdvėmis atsipalaidavimui.
Be to, svarbu suprasti, kad emocinis biuro dizainas turi būti lankstus ir prisitaikantis prie skirtingų poreikių. Vieniems darbuotojams reikalinga rami zona susikaupimui, kitiems – atviros erdvės kūrybai ir bendravimui. Šis dinamiškumas padeda mažinti stresą, gerina psichologinę savijautą ir didina darbo efektyvumą.
Taip pat verta paminėti, kad technologijos biure turi būti ne tik pažangios, bet ir intuityvios. Jei darbuotojai susiduria su sudėtingomis sistemomis ar dažnais trikdžiais, tai gali kelti papildomą frustraciją. Todėl investicijos į paprastą, patogų ir greitą technologijų naudojimą yra ne mažiau svarbios nei jų funkcionalumas.
Taip pat skaitykite
Galiausiai, organizacijos, kurios atsižvelgia į darbuotojų emocinius poreikius ir kuria aplinką, skatinančią gerą savijautą, dažnai sulaukia didesnio lojalumo ir mažesnio darbuotojų kaitos lygio. Tai – ilgalaikė investicija, kuri atsiperka ne tik geresniais darbo rezultatais, bet ir stipresne komanda.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
